Vaivorykščių vartai Ir visi pirmi kartai // grey ir 52 kartai

O dabar papasakosiu apie tokį gardų vakarą prieš pat MIDI Rokoperą (kurią kaip tikra mif’ietė šįmet aplankiau pirmąsyk — galit patikėt?!). Taip taip, jis buvo labai seniai. Ir taip taip, jau skaitėt apie jį ne vienam tinklarašty. Bet žinot — nors praėjo kone mėnuo (kaip skraido tas laikas, po šimts bandelių!), kai kurie naujojo Grey meniu žiburiai man vis dar tvinksi galvoje.

Į Grey užsukt jau seniai norėjau — tik vis progos neištaikydavau. Atsiliepimų girdėjau įvairių, tad, pasigriebusi už parankės vis Vilniun užsukančią Indrę, vakarienėn lėkiau be išankstinio nusistatymo ir pilnomis kišenėmis smalsumo.

Smalsumą iš kišenių išsikračiau ir vietoj jo įsibėriau džiugesio. Džiugesys tą vakarą reiškėsi penkiais patiekalais ir prie jų priderintais kokteiliais:

  • Traški duonelė su spalvingais kremais // Green Green
  • Traškaus ožkos sūrio salotos // Green El Diablo
  • Kvietinio alaus ir pelėsinio sūrio sriuba // Red Poppy
  • Baltame vyne virta aštuonkojo koja // Pink Dragon
  • Mangų-pasiflorų kremas su šokoladiniais trupiniais // Purple Rain

Žinote ką? Aš tikrai tikrai sugrįšiu į Grey dar šį sezoną suliurlinti tos sriubos. Itin kreminė, tvirto sodraus skonio, tokia, kurią norisi po vieną šaukštelį užsimerkus skanauti — norėčiau ir pati mokėti tokią išvirti. O tada, didelį dubenėlį apsikabinusi, murkti ir mėgautis. Arba tiesiog palaukt lietingos dienos ir užsukt restoranan.

Ir dar — Green Green. Bananai / kokosai / špinatai / avokadai — pasižymėjau sau, ir žinau, kad čia bus vienas iš mano vasaros glotnučių, kai saulė kepins taip, kad jokių sumuštinių pusryčiui nesinorės.

O kiti patiekalai? Viskas gerai ir labai labai gražu bei spalvota. Štai žiūriu aukščiau įvardytų kolegų nuotraukas, ir net akys džiaugiasi. Tačiau smegenų neišnešė. Vis pagaudavau save galvojančią, kad vieną ar kitą dalyką daryčiau kitaip. Tai duonelė per traški (nors kremai puikūs), tai mango-pasiflorų derinys nuskalbtas (nors kremo tekstūra — oho!). Kitaip tariant, pirmo pasaulio problemos.

Beje — vakaras buvo ne šiaip sau gardus ir įdomus — jis drauge buvo ir septynioliktas iš Roberto Daskevičiaus penkiasdešimt dviejų kartų. Kaip mėgėjiškai pasisvaidančiai fotoaparatu, buvo begaliniai smalsu periferiškai stebėt, kaip blyksi kiek rimtesni dalykai. O labiausiai džiaugiausi, kad tarp lankytojų buvo tokių besidominčių ir drąsių žmonių kaip Nida — ji klausė būtent tų dalykų, kurie smegenų dėžutėje sukosi ir man: natūrali ar dirbtinė šviesa? O kodėl taip, ne kitaip? O koks mėgstamiausias objektyvas?

Kaip Grey pamatė Robertas, galit pasigrožėti štai čia. Ir dar tuo pačiu susirašyti pirkinių sąrašėlį biskvito trupiniams ar bent jau kokteiliui — patikėkit, vasarai jis tikrai tiks!

Nuotraukos R. Daskevičiaus (pirmoji) ir organizatorių (kitos).



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *