KAIP VĖJARAUPIAI MUS Į MIŠKĄ IŠGYNĖ…

Miške savaitgalį atsidūriau visai ne pagal ilgojo savaitgalio planą. Kortas sumaišė netikėtai į svečius pas vaikus užsukę vėjaraupiai. Abu jie skiepyti nuo vėjaraupių, tad susirgo lengva forma su gan mažai nešlapiuojančių spuogelių ir jokios temperatūros. Į ką jau ką, bet į ligonius tai jie tikrai nebuvo panašūs ir namie sienomis lipo. Kad neužkrėstume kitų žmonių, o namai liktų nesugriauti, išvykome į mišką. Vaikams buvo smagu, aš lėtai pėdinau iš paskos akimis ir fotoaparatu šaudydama gamtos kadrus.

 

 

Jaunėlis sustojo ties samanomis apaugusia pušimi su drėve arti šaknų, pradėjo nagrinėti, kas gi ten galėtų gyventi, ir klausinėti manęs, kieno čia namai.

 

 

Sustojau ir akis bei fotoaparatą nuleidau žemyn. Ir tada, o puikumėli, kairės akies krašteliu užmačiau raukšlėtą grybo galvutę. Niekada nesu grybavusi pavasarį, bet Renatos iš Sezoninės virtuvės ir Lauros iš Bulvių košės puslapiuose vis pasižvalgydavau į bobausius. Vaikams sušukau BOBAUSIS! NUOSTABUS GRYBAS! Ir berodant tą grybą vaikams, mano akys jau nevaldomai blaškėsi į visas puses, nes visur pastebėdavo vis naują grybą. Tik stovėjau ir bandžiau pirštais TEN! IR TEN! VA PRIE KRŪMO! TIESIAI! ATSARGIAI NESUMINDYK! UŽ TAVĘS!, o abu vaikai rinko grybus vieną po kito.

 

 

Pro šalį ėjo moteris su šuniu ir susidomėjo, ką gi mes čia renkame. Nežinojo, kaip atrodo bobausiai, o aš bandžiau ekspertės veidu aiškinti, kad jo jo čia bobausiai, labai skanūs grybai, tikrai nenuodingi ir panašiai. Moteris palinkėjo būti atsargiems ir neapsinuodyti ir nuėjo savo keliais. Tas jos palinkėjimas kažkaip privertė susimąstyti ir, visgi nebūdama visažine, grįžusi namo ėmiau sklaidyti interneto platybes, kaip atrodo bobausiai ir ką su jais daryti. O tada ir paaiškėjo, kad prisirinkome ne bobausių (kuriais, beje, galima apsinuodyti), o briedžiukų, kurie nėra nuodingi. Bet dėl visa ko briedžiukus viriau ilgiau nei rekomenduojama, kad nebūčiau sumaišiusi su bobausiais, kurių gyvai dar nesu regėjusi.

Vyresnėlis labai džiaugėsi nemokamu maistu ir vis klausinėjo, kaip ir ką gaminsime, o jaunėlio entuziazmas dėl grybų baigėsi vos ėmiau juos virti ir namie pasklido grybų kvapas.

Spintelių ir šaldytuvo turinys nulėmė, kad grybus valgėme su ryžiais ir smidrais. Briedžiukai man patiko ir vieni, ir su ryžiais bei smidrais. Vyresnėlis sakė gardu ir noriu dar, o jaunėlis viską nurašė į cukinijų (skaitykite kaip ne-val-go-ma) kategoriją.

 

 

Spausdinti
Briedžiukai su smidrais ir ryžiais
Briedžiukai su smidrais ir ryžiais
Servings
porcijos
Servings
porcijos
Briedžiukai su smidrais ir ryžiais
Instructions
  1. Grybus nuvalykite, sudėkite į puodą su vandeniu ir užvirkite. Vandenį nupilkite ir užpylę nauju vandeniu vėl užvirkite ir virkite 10 minučių. Nukoškite ir palikite nuvarvėti.
  2. Ryžius perskalaukite po tekančiu šaltu vandeniu ir sudėkite į puodą. Įpilkite 2 stiklines vandens, įberkite šaukštelį druskos ir užvirkite. Kaitrą sumažinkite iki mažos ir virkite 15-20 minučių, kol vanduo visiškai susigers į ryžius, o ryžiai bus išvirę.
  3. Smidrus nuplaukite po šaltu vandeniu ir nulaužkite sustabarėjusius galus. Puode užvirkite pasūdytą vandenį ir sudėkite į juos smidrus. Virkite 1 minutę ir išėmę smidrus nuliekite juos lediniu vandeniu, kad sustotų virimo procesas ir smidrai išliktų skaisčiai žali. Apibarstykite juos grūstais juodaisiais pipirais.
  4. Grybus apkepkite svieste. Pagardinkite druska, pipirais, čiobreliais ir peletrūnais.
  5. Ryžius tiekite karštus kartu su smidrais ir briedžiukais. Viską apšlakstykite citrinų sultimis.
Share this Recipe

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *