Tavo veidą glosto tik žydra monitoriaus žara // Tartas su špinatais

Spaudžiu kojomis pedalus, ir po mano vienu varomu (kitu paklūstančiu) vyniojasi kilometras po kilometro, o tarp ausų ataidi „Cukriniai avinėliai“. Pirmiausia negalėjau tuo patikėti — bet, pirmąsyk regimais keliais toldama nuo Žirmūnų, susirenku save, išsitaškiusią erdvėje. Į vieną drobinį maišelį supuola Julės rankos ir kojos, ir jau laisvai kvėpuojanti nosis, bekylanti ir besileidžianti krūtinė, krutantys pėdų pirštai, tvirtai vairą spaudžiantys delnai, tiesi nugara, šeštadienio saulės nugairinti pečiai. Ir nugarintos mintys – nugarintos tiek, kad jų koncentratas įsiskverbia į tą besikylojančią krūtinę ir joje apsigyvena – kaip jausena, kaip žinojimas.

Negalėjau tuo patikėti, nors girdėjau ir skaičiau keletą šimtų sykių. Taip sako internetai ir protingos tetos, išrašančios miligramus, ir mokyklos laikų draugės. Ir, po paraliais, visi mes taip sakome, visi mes puikiai žinome, kad judesys kūne išjudina ir užkirmijusią galvą, ir visas tas išsibarsčiusias dalis, visas tas kojas-rankas, nerimus, abejones, žiogų čirpimus naktį, rūpesčius, neigimus ir teigimus, įsitikinimus – visa tai su kiekvienu yriu ar su kiekvienu šuoliu, ar su kiekvienu reggaetono žingsneliu gali supurtyt atgal nelyg ką tik apvilktą patalynę.

Žinoma, ži-no-ma, aš noriu vieno recepto, kurį išgryninusi vaistinėje užtikrintai žinočiau, kiek ir kokių įtūpstų atneš man sielos ramybę. Bet visos tos laužomos galvos ir aplinkinių kokteilių imitacijos – dešimtukas kilometrų vakarais, cross fitas dusyk savaitėj ir šūviai iš lanko, kai oras kviečia – atrodo, leidžiasi ant pečių, užuot mane ant debesėlio tupdžiusios.

O tada netikėtai nutinka sekmadienis, ir man atrodo, kad tai, ką Strelka randa jogoj, aš šią vasarą sužvejoju be ausinių numintais kilometrais.


Šį tarto pagrindą atradau prieš gerą saują laiko – bent prieš penkerius su puse metų, jei tikėčiau internetais! Jį ruošiame kitaip nei mums įprasta – čia sviestą tirpiname užuot trynę jį drauge su miltais tarp pirštų. Tai reiškia, kad ir pati tarto faktūra bus kiek kitokia – bet išties įdomi. Renkuosi šį receptą, kai tarto deadline’as buvo vakar, kadangi šią tešlą naudojame iš karto – nereikia leisti jai ilsėtis šaldytuve.

Įdaras taip pat lankstus. Kartais kepu su šviežiais žalumynais (špinatus esu keitusi garšvomis, įmaišiusi kiek dilgėlių ir gražgarstės), kartais, kai šaldiklin neįtelpa tortai,- su šaldytais. Kartais pilu grietinėlę, kartais – pieną; tarkuoto sūrio įmaišau arba jį praleidžiu. Ir dar nepasitaikė nė vienas sykis, kad tektų susiraukti – ai neeeeee, neskanu. Darbo dienų vakarais, kai ta už dešimties minučių stūksanti parduotuvė atrodo taip toli, man tokie receptai ypač patinka!


Muzikiniai kontekstai


Spausdinti
Tartas su špinatais
Pagrindo receptas - supaprastintas D. Lebovitz, įdaro - tolimas Smitten Kitchen pusbrolis.
Tartas su špinatais
Servings
porcijos
Ingredients
Tešla
Servings
porcijos
Ingredients
Tešla
Tartas su špinatais
Instructions
Pagrindas
  1. Orkaitę įkaitinkite iki 180°C temperatūros.
  2. Į karščiui atsparų dubenėlį sudėkite sviestą, aliejų, vandenį, druską. Ištirpdykite mikrobangų krosnelėje ar vandens vonelėje.
  3. Į karštą skystį supilkite miltus. Išmaišykite šaukštu, kol tešla atšoks nuo indo šonų, panašiai kaip ruošian plikytą tešlą. Vos pravėsusią tešlą išminkykite rankomis.
  4. Tešlą sudėkite į kepimo skardą ir pirštais išlyginkite.
  5. Dugną subadykite šakute. Įklokite foliją ir įberkite pupelių, kad kepdama tešla nesusitrauktų.
  6. Kepkite apie 10 minučių. Tada išimkite foliją bei pupeles irkepkite dar 5-7 minutes, kol tešla atrodys sausa.
Įdaras
  1. Jei naudojate šviežius špinatus, juos smulkiai sukapokite. Jei naudojate šaldytus, juos atšildykite.
  2. Varškės sūrelį sumaišykite su pienu, kiaušiniais. Įmaišykite likusius ingredientus.
  3. Įdarą supilkite į iškepusį pagrindą ir kepkite, kol bus tvirtas ir švelniai paruduos - apie 15-20 minučių.
  4. Tiekite šiltą, su žaliomis salotomis.
Share this Recipe

Related Posts

There were no women in my favorite bands // Kynvos ir daržovių maltinis

„Na, kaip savaitgalis?“- klausia kolegos po dar vienų mokymų bakery. Priklausomai nuo to, tarp kurių susitikimų lakstau, atsakau – smagiai. Arba skaniai. Sakau, kepėm bandeles, ir kada nors prisiruošiu namuose sluoksniuotai tešlai, žinai, visą dieną užima. Sakau ir atsiverčiu outlooką. O iš tiesų širdy kirba, kad — kad tas […]

Pomidorų pyragas

Mano vaikai vis dar labai mėgsta ir skaito Evelinos Daciūtės knygą „Laimė yra lapė“. Ten laimė yra oranžinės spalvos. Kiekvieną vakarą skaitydama knygą pagalvoju, kad mano laimė tikriausia yra raudona, bent jau maisto srityje. Kažkada galvojau apie spalvas ir supratau, kad mėgstamiausi mano dalykai yra […]



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *