Silva Rerum // Morkų tortas

Šiandien paskutinė vasaros diena. Dar gaudom vėją prie jūros, kadangi Vasara šiemet gudri ir baigiasi penktadienį, taip padovanodama visiems mokinukams papildomą savaitgalį. Bet, nors pirštukai dar beria smėlį, mintys vis dažniau užklysta į mokyklos suolą. Toks ypatingas laikas. Vaikai svajoja apie išsiilgtus draugus ir ką jiems papasakos, tėvai inventorizuoja spintų ir kuprinių turinį ir visi jaudinasi prieš naują pradžią. Pasakoju vaikams, kokios būdavo mano rugsėjo pirmosios ir jaučiu, kad pasakoju labiau sau pačiai…

Atradau, kad mums lengviau atsisveikinti su vasara tradicijomis ir ritualais. Kasmet paskutinę vasaros savaitę praleidžiame Palangoje su draugais. Vaikai labai laukia šių atostogų, bet žino, kad jomis vasara pasibaigs. Ir tas paskutinis parvažiavimas į Vilnių yra parvažiavimas į rudenį. Kelionės metu smagiausi atsiminimai ir įspūdžiai sugula į atminties stalčiukus ir lentynas, prireikus ištrauksim juos ir pasakosim mokytojoms, draugams ir seneliams. Vis galvoju (ir vaikų mokytojos vis ragina), kad reiktų rašyti dienoraščius, nes tiek džiaugsmų tiesiog pasimiršta. Tie dienoraščiai vis dar ketinimų spintoje. Ten pat guli ir šeimos Silva Rerum – daiktų miškas – šeimos knyga. Bet jau pradėjau šeimos receptų knygą. Čia ranka rašau savo mėgstamiausius receptus ir tikiuosi, kad kada nors bent vienas vaikas ar anūkas gamins pagal juos. Rašau su smulkiausiomis detalėmis, slaptomis pastabomis ir patarimais, su istorijomis apie receptus arba juos atnešusius žmones.

Šis receptas – vienas iš tų, kurie tuoj nuguls toje knygoje. Atradau jį seniai Julės tinklaraštyje, kai Julės dar visiški nepažinojau. Įnirtingai kepiau tortą porą metų, paskui primiršau. Šiemet vėl atradau ir iškepiau per šią vasarą jau ne mažiau nei 10 kartų. Išsikepkite ir suprasite kodėl:) Tortas labai paprastas, gana greitai paruošiamas ir jį galima valgyti jau po valandos. Jei reikia, jis gali stovėti ir tris dienas, bet paprastai tiek neišgyvena. Kepu šį tortą kai kažko skanaus reikia tą pačią dieną, kuomet tiksliai nežinau kokie bus valgytojai ir jų skoniai, kuomet karšta ir tortą reikia transportuoti. Valgytojai sutartinai tvirtina, kad tai vienas skaniausių jų valgytų tortų.

Spausdinti
Morkų tortas
24 cm skersmens aukštam morkų tortui
Morkų tortas
Servings
porijų
Ingredients
biskvitams
kremui
Servings
porijų
Ingredients
biskvitams
kremui
Morkų tortas
Instructions
  1. Orkaitę įkaitinkite 160 laipsnių temperatūros, tris 24 cm pyrago formas ištepkite sviestu, įklokite formos dydžio kepimo popieriaus apskritimą.
  2. Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną bei druską. Kitame dubenyje sumaišykite tarkuotas morkas, kapotus riešutus, kokosą ir džiovintas uogas.
  3. Atskirai trečiame dubenyje iki vientisumo išplakite aliejų su cukrumi, po vieną įplakite kiaušinius. Lėtai įmaišykite sausuosius ingredientus ir galiausiai – morkas su riešutais.
  4. Padalinkite tešlą į tris paruoštas kepimo formas ir kepkite 40-50 minučių. Kepimo viduryje sukeiskite skardas vietomis, kad visi biskvitai keptų vienodai. Jei neturite trijų kepimo formų arba orkaitė ne itin gerai dirba – padalinkite tešlą į tris dalis ir kepkite po vieną biskvitą. Kol biskvitas orkaitėje, likusią tešlą laikykite šaldytuve. Iškepusius biskvitus atvėsinkite.
  5. Kremui varškę išplakite su cukraus pudra ir citrinos sultimis. Atskirai iki standumo išplakite grietinėlę ir atsargiai įmaišykite į varškę. Paragaukite, ar pakanka saldumo/rūgštumo, jei norisi, papildomai įpilkite citrinos sulčių arba įberkite dar cukraus pudros.
  6. Biskvitus pertepkite kremu ir puoškite riešutų puselėmis arba uogomis. Arba gėlėmis. Arba taip, kaip Jums norisi:)
Recipe Notes

RIEŠUTAI: karijas galima keisti graikiškais arba lazdyno riešutais.

DŽIOVINTOS UOGOS: tinka kokios tik norite: razinos, vyšnios, šilauogės, mėlynės. Galima visai nedėti uogų, galima kepti su šviežiomis. Tuomet rinkites tvirtesnes uogas (šilauoges arba vyšnias) ir atitinkamai pareguliuokite cukraus ir citrinų sulčių kiekį kreme – vyšnios tortui suteiks papildomo rūgštumo.

VARŠKĖS KREMAS: tradiciškai morkų pyragai gaminami su riebesniu grietinėlės/maskarponės kremu. Čia toks kremas taip pat puikiausiai tiktų, bet jei norisi ne taip riebiai ir gaiviau – rinkitės varškę.

Share this Recipe

Apie knygą iš pavadinimo: Kristina Sabaliauskaitė tikriausiai žinomiausia šiuolaikinė lietuvių autorė. Ilgai nesiryžau skaityti jos „Silva Rerum“, nes visi ją tiek gyrė, kad priskyriau ją prie populistinių autorių, na maždaug tokių kaip Paulo Coelho. Neturiu nieko prieš pastarąjį, netgi esu skaičiusi krūva jo knygų, o „Veronika ryžtasi mirti“ vis paskaitinėju ir dabar. Na bet man tai tokia serialų lygio literatūra – smagiai skaitosi, paprasta stilistiškai, neapkrauna smegenų ir neturi per daug išliekamosios vertės. Kaip greitas maistas – tam momentui suteikia pasitenkinimą ir pasotina, bet susitikus draugus kalbam apie brandintą keptą antį, o ne apie Makdonaldo mėsainius. Tai va, klydau ne pirmą kartą. Kai galiausiai gavau dovanų pirmąją „Silva Rerum“ dalį, pradėjau ją skaityti vos ne iš pareigos. Ir visiškai mane pribloškė. Joje telpa viskas, kas man mažiausiai patinka knygose: labai ilgi sakiniai, nėra tiesioginės kalbos, daug aprašymų, romanas remiasi istoriniais įvykiais, veiksme vienaip ar kitaip dalyvauja kažin kiek Radvilų. (Aš mokiausi dar tokiais laikais, kai Lietuvos istorija buvo pasakota kiek kitaip, nei dabar. Tai turiu gilių spragų žiniose apie Lietuvos istoriją.) Nežinau kaip, negaliu paaiškinti kodėl, bet negalėjau atsitraukti nuo šios knygos. Pirmoji ir ketvirtoji dalys man paliko didžiausią ispūdį, mažiausiai patiko trečia. Žinau, kad kažkada vėliau darkart skaitysiu visas dalis. Mes neturime šeimos knygos, geneologinis medis nesiekia labai toli ir ši Sabaliauskaitės knyga man yra mano šeimos knyga. Kai šeima – visa tauta. Labai keistai, bet skaitydama aš ten atrandu save.

 


Related Posts

Have you ever been free // Šokoladinio muso ir vyšnių tortas

Nebesuprantu – ar čia mano norai tokie paprasti, ar man tiesiog sekasi, ir su amžiumi visa, kas anksčiau atrodė taip Sudėtinga, Sunku ir Suplanuotina, einasi paprasčiau – lyg per (riešutų) sviestą. Dar puikiai atsimenu kaip prieš kokį dešimtmetį, kai su tėvais ruošėmės važiuoti Norvegijon, paskutinę […]

Idziemy dalej a w oddali // Trupininis pyragas su obuoliais ir maskarpone

~ Dienoraštis, 2017.09.23 ~ Šie metai man gausūs –gausūs naujų kraštų, simpatijų, atradimų, pokyčių; apkalbėtų ir dar ne. „Kodėl Varšuva?“- manęs klausia. Gi atsakymas paprastas kaip obuolių pyragas iš stiklinės-miltų-stiklinės-cukraus: patogūs bilietai – teisingom dienom už šyptelt priverčiančią kainą. Tačiau kai manęs mieste vaikinas su […]



6 thoughts on “Silva Rerum // Morkų tortas”

    • Ne, nebandžiau – tiesiog nebuvo tokio poreikio:) Spėju, kad su medumi arba klevų sirupu irgi būtų skanu.
      Jei Jūs pabandysite naudoti cukraus alternatyvas, būtinai parašykite, kaip pavyko!

  • O toks klausimas – o jeigu nedėti išvis riešutų… Galvoju gaminti nešti dukros gimtadieniui į darželį, bet bijau dėl visokių alergijų, tai norėčiau išimti riešutus apskritai iš biskvito dėl visq ko. Tik galvoju, ar nepakanks biskvito būklei? 🙂 Tiesiog būtų minkstas biskvitas be riešutų skonio ir traškumo gal… 🙂

    • Sveiki, man irgi buvo kilęs toks klausimas. Tai po įvairių paskaitinėjimų ir eksperimentų nusprendžiau, kad konkrečiai šio recepto be riešutų nepavyks pagaminti. Karijas dar būtų galima išimti, bet išėmus kokoso drožles biskvitas bus per minkštas, bus neteisinga sausų/drėgnų ingredientų proporcija, reikia tas kokoso drožles kompensuoti.
      Štai šiuos keksiukus kažkada gaminau be riešutų, buvo skanūs. Bet keksiukai, nesu tikra, kaip biskvitas laikytų formą.
      Būtinai parašykite, jei mėginsite kepti be riešutų ir kaip pavyks.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *