Prieš keletą metų maisto tinklaraštininkų dienos proga maisčiukai / fūdžiai / foodies buvome pakviesti eksperimentuoti modernios lietuviškos virtuvės skoniniais. Tuo metu gyvenau Australijoje, bet ruošiausi atostogų į Vilnių ir iššūkį priėmiau. Lietuviškų produktų aplink nelabai eksperimentams buvo. Na, nebent šaldytos juodos duonos Lietuvių bendrijos restorane galėjau nusipirkti arba užsisakyti šakotį (planuose to nebuvo). Į rusų parduotuvę, kurioje buvo galima rasti Kėdainių konservų majonezo arba lietuviškų desertinių sūrelių, irgi nebuvo pakeliui. Tad receptas gimė galvoje ir nė nebuvo išbandytas iki tol, kol nesužinojau, kad jis atrinktas gaminti renginio metu. Tad likus dienai iki renginio po 40 valandų kelionės su dviem mažais padaužomis nusileidau Vilniaus oro uoste iš Sidnėjaus, kuris gyvena 9 valandomis į ateitį. Vietoj to, kad eičiau ilsėtis ir miegoti, aš ieškojau reikiamų produktų ir tikrinau, ar neprisidarysiu gėdos su savo teoriniu receptu.
Gėdos nebuvo. Receptas atsidūrė pagrindinio renginio rėmėjo Electrolux puslapyje, Lietuvos ryte, Delfi ir buvo paminėtas kitų maisto tinklaraštininkų puslapiuose.
Šiandien valgydama braškes ir sukdama galvą, kur prisiskinti šeivamedžių, prisiminiau šį receptą ir nusprendžiau, kad noriu vėl jį pagaminti ir būtinai su naminiu šeivamedžių sirupu!
P.S. Nuotraukos nebeatseku kieno po tiek laiko, bet dauguma tikrai Jurgos iš Strelka Belka.
| Servings | porcijos |
- 180 g varškės 9 proc. riebumo
- 100 ml plakamosios grietinėlės
- 1 valg.š. medaus
- 6 stiebeliai citrinininių melisų arba mėtų
- 400 g braškių
- 150 ml šeivamedžio sirupo
- 200 g šakočio
Ingredients
| |
- Braškes supjaustykite kubeliais ir užpilkite šeivamedžių sirupu. Palikite marinuotis 1-2 valandas.
- Šakotį sutrupinkite nedideliais gabalėliais.
- Varškę ištrinkite, sumaišykite su grietinėle ir išplakite. Pasaldinkite medumi. Melisas ar mėtas susmulkinkite ir įmaišykite į varškės kremą. Kelis lapelius pasilikti dekoravimui.
- Stiklinėse sluoksniuokite kremą, šakotį ir braškes. Apibarstykite šeivamedžių ar kitais valgomais žiedais ir papuoškite melisų ar mėtų lapeliais.
Ačiū už šį desertą. Svečiai kilnojo antakius ir sukiojosi aplink, kai surinkinėjau į stiklines skanumyną sodo pavėsinėje ir net nesulaukę kepsnių , atsargiai pasiteiravo: „ar galima?“. Desertas buvo iškart sunaikintas.
Labai džiugu girdėti!