Nusisegus pusmetį mane saugojusius pripučiamus sparnelius, mano sinapsėse ėmė šėlt ur(l)aganai, todėl šių savaičių orai sukelia tik švelnią šypseną. Jau buvau spėjusi pamiršti, kas tie potvyniai, tie atoslūgiai, kuriuos gebėjau taip patogiai įspraust tolimiausian antresolės kampan (ten, už kelioninių krepšių ir miegmaišio). O dabar gi karts nuo karto, pati savim netikėdama, leidžiu jiems kyštelt smailas smalsias nosis ir man šnibždėti saldžiausius niekus. Sykį, kitą, galiausiai jau kas vakarą prieš miegą žengiant tarp balų — tūkstančių žingsnių meditacija.
Einant tol, kol nerimas išslysta iš po mano pėdų tarsi į šalis skriejantis grumstas, žvyrkeliu bėgant.
Einant tol, kol mano akys tampa žalios miškais – už mano pačios raineles žalesnės.
Einant tol, kol plaučiai plyšta dangaus mėlyne, kol lūpos sulaužytus pažadus pamiršta, kol iš kišenių pabyra pilve lizdus susisukę balandžiai.
Einant tol, kol manęs nebelieka, kol many būna taip tuščia, taip sklidina, taip šventadienis.
Artimiausiomis savaitėmis sinoptikai prognozuoja neprognozuojamas būsenas. Tyrą tuštumą keis dramblotas nerimas, stiprūs džiaugsmo protrūkiai, protarpiais gal net jūros vanduo ašarų latakus skalaus. Nepamirškite skėčio!
Nors mūsų miškas ir naujai apsodintas, su Asta ir Lina sutarėme, jog sykiais čia pasidalinsim ir receptais, pirmąsyk rodytais mūsų senuose namuose. Žinoma — tik pačiais pačiausiais, kuriuos gaminam ne sykį ir rekomenduotume ir iš giliausio miego prikeltos.
Gi avižiniai sausainiai man bėgioja širdelės klavišais (baltais, neliesdami juodų), ir turbūt ant pirštų nesuskaičiuočiau, kiek skirtingų jų esu kepusi. Tad atrodo visiškai natūralu jais ir pradėti mūsų kelionę prisiminimų gatvėm.
Odę šiems parašiau penktoj kepykloj, tad dabar tik pasikartosiu: Todėl ilgai ilgai ieškojau tokių, kurie man būtų patys pačiausi – kur avižos kaip ir jaustųsi, bet kaip ir ne visai; kurie būtų trapūs, bet ne birūs. Dabar turiu dvejetą tokių receptų – vienu pasidalino miela bičiulė V., o kitus radau pati internetuose. Juos [vėl] kepiau praėjusį savaitgalį, todėl — štai.
| Prep Time | 10 minučių |
| Cook Time | 10 minučių |
| Servings | sausainių |
- 40 g aguonų
- 125 g sviesto kambario temperatūros
- 70 g cukraus pudros
- 50 g smulkių avižinių dribsnių
- 100 g stambių avižų dribsnių
- 75 g rupių kvietinių miltų
- 1/2 arb.š. sodos
- žiupsnis druskos
Ingredients
| |
- Aguonas pakepinkite, kol ims skleisti riešutų aromatą, ir atvėsinkite.
- Sviestą išplakite su cukraus pudra iki purios šviesios masės.
- Abiejų rūšių avižinius dribsnius pulsuodami šiek tiek pamalkite virtuviniu kombainu. Juos sumaišykite su miltais, soda, aguonomis ir druska. Mišinį suberkite į sviesto masę ir suminkykite tešlą.
- Orkaitę įkaitinkite iki 180°C temperatūros.
- Iš tešlos formuokite rutuliukus - kiekvienam iš jų imkite ne daugiau kaip po arbatinį šaukštelį masės. Rutuliukus išdėliokite į kepimo popieriumi išklotas skardas. Palikite tarpelius, nes kepdami sausainiai plėsis.
- Kepkite 10–15 minučių, kol sausainiai šiek tiek apskrus. Palikite juos atvėsti skardose.
Tik iškepę sausainiai bus itin minkšti ir birūs, bet vėsdami tvirtėja ir tampa traškūs.