Svetainė kurioje svorio metimas lyginamas su objektais,
Svarstyklių lėkštė aušinama tik spinduliavimu, kurio pakanka, kad tiriamasis slėgio intervalas būtų pakankamas aušinama apie 1 valandą iki matavimų pradžios , - svarstyklės dedamos virš šaldymo dėžės. Pasinaudokite mažu, bet labai veiksmingu triuku - didelius indus pakeiskite mažomis lėkštėmis, ir jūsų porcijos bus žymiai mažesnės.
Pirmiausia jos turėtų būti naudojamos kartkartėmis tikrinant šio metodo veikimą ir gautiems rezultatams palyginti su kitų metodų rezultatais. Kiekvienu metodu garų slėgis yra nustatomas įvairiose temperatūrose.
Kai temperatūrų intervalas ribotas, grynosios medžiagos garų slėgio logaritmas yra temperatūros inversijos tiesinė funkcija. Dinaminis metodas Dinaminiu metodu yra matuojama virimo temperatūra, kuri priklauso nuo apibrėžto slėgio. Rekomenduojamas intervalas: - Pa.
Šis metodas taip pat rekomenduojamas nustatant normalią virimo temperatūrą ir yra patogus, kai temperatūra yra iki K. Statinis metodas Statiniuose procesuose, esant termodinaminei pusiausvyrai, uždaroje sistemoje susidaręs garų slėgis yra nustatomas apibrėžtoje temperatūroje.
Šis metodas tinka vienkomponentėms ir daugiakomponentėms kietosioms ir skystosioms medžiagoms. Rekomenduojamas intervalas: Šis metodas taip pat gali būti naudojamas 1 — 10 Pa intervale, jeigu atsargiai elgiamasi. Izoteniskopas Šis standartizuotas metodas taip pat yra statinis metodas, bet paprastai netinka daugiakomponentėms sistemoms.
Rekomenduojamas intervalas: Nuo iki Pa. Efuzijos metodas: garų slėgio pusiausvyra Medžiagos kiekis, išeinantis iš elemento per laiko vienetą per žinomo dydžio apertūrą, yra nustatomas vakuume taip, kad medžiagos sugrįžimas į elementą būtų nedidelis pvz.
Rekomenduojamas intervalas: — 1 Pa. Efuzijos metodas: svorio praradimu arba sugaudant išgaravusias medžiagas Metodas pagrįstas tiriamos medžiagos, garų pavidalu išlekiančios iš Knudsen elemento 4 per laiko vienetą per angą ultravakuumo sąlygomis, masės apskaičiavimui.
Ištekėjusių garų masę galima gauti nustatant elemento prarastą masę arba kondensuojant garus žemoje temperatūroje ir nustatant išgarintos medžiagos kiekį chromatografinės analizės būdu.
Garų slėgis apskaičiuojamas naudojant Hertz-Knudsen priklausomybę. Dujų soties metodas Inertinių nešančiųjų dujų srovė leidžiama virš medžiagos taip, kad ji įsisotina jų garais.
Medžiagos, perneštos žinomu nešančiųjų dujų kiekiu, kiekis yra matuojamas arba surenkant į tinkamą gaudyklę, arba betarpiška analizine technika. Tai naudojama garų slėgiui apskaičiuoti esant tam tikrai temperatūrai. Rekomenduojamas intervalas: Šį metodą taip pat galima naudoti 1 — 10 Pa intervale, jeigu atsargiai elgiamasi.
Stabilizavimas kraujo spaudimas normos ribose O didžiausia nauda yra ta, kad kai mažai angliavandenių, dietos lengviau laikytis! Tai reiškia, kad protiškai, emociškai ir fiziškai jausitės geriau, nei numesite riebalus neatsižvelgdami į angliavandenius. Norint numesti svorio nereikia badauti! Atskiras įspėjimas visiems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis: Prieš keisdamiesi dietos, pasitarkite su gydytoju! Aukščiau mes išvardinome pagrindinius mažai angliavandenių turinčios dietos privalumus.
Sukamasis rotorius Sukamojo rotoriaus manometre tikrasis matavimo elementas — plieno rutuliukas, kybantis magnetiniame lauke ir besisukantis labai dideliu greičiu.
Dujų slėgis yra nustatomas pagal nuo slėgio priklausantį plieno rutuliuko lėtėjimą.
Rekomenduojamas intervalas: — 0,5 Pa. Tai padaryta šioje lentelėje. Dinaminis matavimas 1. Aparatūra Paprastai matavimo aparatūrą sudaro virinimo indas su stikliniu arba metaliniu aušintuvu 1 pav.
Paveiksle parodytas paprastas matavimo aparatas yra padarytas iš karščiui atsparaus stiklo ir sudarytas iš penkių dalių: Didelį, iš dalies dvigubų sienelių vamzdį sudaro matinio gaubto jungtis, aušintuvas, aušinimo indas ir įsiurbimo anga. Stiklo cilindras su Cottrell"siurbliu" yra įtaisomas vamzdyje virinimo dalyje, o smulkinto stiklo paviršius yra nelygus, kad būtų išvengiama "kunkuliavimo" virinimo metu.
Įvadas m. Tokijuje, Japonijoje. Tokijas taps pirmuoju Azijos miestu, kuriame žaidynės bus rengiamos jau antrą kartą — pirmą sykį Japonijos sostinėje jos vyko daugiau nei prieš pusę šimtmečio, metais.
Temperatūra matuojama atitinkamu temperatūros jutikliu pvz. Reikalingos jungtys yra padarytos taip, kad būtų galima reguliuoti slėgį ir tiktų matavimo įrenginiui. Kolba, kuri veikia kaip buferinis tūris, su matavimo aparatu yra sujungta kapiliariniu vamzdeliu. Virinimo indas kaitinamas kaitinimo elementu, iš apačios įdėtu į stiklinį aparatą. Kaitinimui reikalinga srovė nustatoma ir reguliuojama termoelementu. Vakuuminiu siurbliu sudaromas būtinas vakuumas tarp Pa ir apytikriai Pa.
Slėgiui reguliuoti naudojamas atitinkamas vožtuvas orui arba azotui matuoti matavimo intervalas apytikriai — Pa ir ventiliuoti.
Slėgis matuojamas manometru. Matavimo eiga Garų slėgis matuojamas nustatant mėginio temperatūrą įvairiuose apibrėžtuose slėgiuose, apie -— Pa. Nekintanti temperatūra esant pastoviam slėgiui rodo, kad pasiekta virimo temperatūra.
Pirmiausia jos turėtų būti naudojamos kartkartėmis tikrinant šio metodo veikimą ir gautiems rezultatams palyginti su kitų metodų rezultatais.
Šio metodo negalima naudoti putokšliams matuoti. Medžiaga dedama į švarų sausą indą. Gali būti sunkumų naudojant nemiltelinius kietuosius kūnus, bet jų kartais nelieka pašildant aušinimo gaubtą.
Kai tik indas užpildomas, aparato jungė užsandarinama, o medžiaga degazuojama.
Tada nustatomas žemiausias norimas slėgis ir įjungiamas kaitinimas. Tuo pačiu metu temperatūros jutiklis sujungiamas su savirašiu.
EUR-Lex - L - LT - EUR-Lex
Pusiausvyra pasiekiama, kai esant pastoviam slėgiui užregistruojama pastovi temperatūra. Reikia būti ypač atsargiems ir virinimo metu vengti kunkuliavimo. Be to, ant aušintuvo turi vykti kondensacija. Nustatant blogai besilydančių medžiagų garų slėgį, stebėti, kad neužsikimštų kondensatorius. Užregistravus pusiausvyros tašką, nustatomas didesnis slėgis. Ši darbo eiga tęsiama, kol pasiekiama Pa iš viso apie 5 — 10 matavimo taškų. Kontrolei matavimo taškai turi būti kartojami slėgiui mažėjant.
Statinis matavimas 1. Aparatūra Aparatą sudaro indas su mėginiu, kaitinimo ir aušinimo sistema mėginio temperatūrai reguliuoti ir temperatūrai matuoti. Į aparatą taip pat įeina prietaisai slėgiui nustatyti ir matuoti. Prie mėginio kameros 2a pav. U formos vamzdelis, kuriame yra atitinkamas manometro skystis, yra pritvirtinamas iš kitos pusės. Vienas U formos vamzdelio galas atsišakoja į vakuuminį siurblį, azoto cilindrą arba ventiliacijos vožtuvą ir manometrą.
Vietoje U formos vamzdelio gali būti naudojamas manometras su slėgio indikatoriumi 2b pav.
Mėginio temperatūrai reguliuoti, mėginio indas su vožtuvu ir U formos vamzdeliu arba manometru dedamas į vonią, kurioje palaikoma pastovi ± 0,2 K temperatūra. Temperatūra matuojama išorinėje indo, kuriame yra mėginys, sienelės pusėje arba pačiame inde. Vakuuminis siurblys su prieš srovę veikiančiu aušinimo sifonu naudojamas sudaryti vakuumą aparate. Tokiu būdu atsižvelgiama į tai, kad U formos vamzdelyje esančio skysčio tankis pasikeičia, jeigu temperatūra smarkiai keičiasi. Manometre gali būti naudojamas gyvsidabris, esant įprastam slėgiui iki Pa, o silikatinės alyvos bei ftalatai tinka naudoti, kai slėgis yra žemesnis nei Pa, bet ne žemesnis nei 10 Pa.
Kai slėgis žemesnis nei Pa, galima naudoti netgi manometrus su kaitinamosiomis membranomis. Kai slėgis žemesnis nei Pa, naudojami ir kitokie manometrai.
Matavimų eiga Prieš matuojant visos 2 pav. Pagal 2a metodą U formos vamzdelis užpildomas pasirinktu skysčiu, kuris prieš užrašant parodymus gali būti degazuotas aukštesnėje temperatūroje. Tiriamoji medžiaga dedama į aparatą, kuris po to uždaromas, o temperatūra sumažinama tiek, kad būtų galima atlikti degazavimą.
Svetainė kurioje svorio metimas lyginamas su objektais turi būti pakankamai žema, kad būtų užtikrintas oro išsiurbimas, bet daugiakomponenčių sistemų atveju tai neturi pakeisti medžiagos struktūros. Jeigu reikia, maišant galima greičiau nustatyti pusiausvyrą. Mėginį galima peršaldyti, pvz. Žemai temperatūrai matuoti naudojama reguliuojamos temperatūros vonia, sujungta su ypač žemos temperatūros matuokliu.
Atidarius mėginio indo vožtuvą, siurbiama kelias minutes, kad būtų pašalintas oras. Po to vožtuvas uždaromas, o mėginio temperatūra sumažinama iki žemiausio norimo lygio.
Prireikus degazavimo veiksmai turi būti pakartojami kelis kartus. Mėginį kaitinant garų slėgis kyla.
Dokumentas 31992L0069
Tai pakeičia U formos vamzdelyje esančio skysčio pusiausvyrą. Jai atstatyti į aparatą per vožtuvą leidžiama azoto arba oro, kol slėgio indikatoriaus skystis vėl bus ties nuline padala. Tam reikalingą slėgį gali kambario temperatūroje parodyti precizinis manometras. Šis slėgis atitinka medžiagos garų slėgį tam tikroje matuojamoje temperatūroje. Garų slėgio priklausomybė nuo temperatūros yra nustatoma mažais intervalais iš viso apytikriai matavimo taškų iki norimo maksimumo.
Žemos temperatūros parodymus reikia pakartotinai išmatuoti.
- Programa Tokijas - LTOK
- Mesti svorį per šešis mėnesius
- Ему внезапно захотелось вновь увидеть друзей, оказаться в Диаспаре, среди привычного окружения.
- Элвин знал, что этот мир - не для человека.
- Он взглянул на валявшийся у его ног золотой осколок, стараясь как-то связать его собственными размышлениями.
- Когда они снова поднялись в пространство, Олвин почувствовал, как его охватывает какая-то странная усталость.
Jeigu iš pakartotinių matavimų gautos vertės nesutampa su svetainė kurioje svorio metimas lyginamas su objektais kreivėje, gautoje padidinus temperatūrą, tai gali būti dėl vienos iš šių priežasčių: 1. Mėginyje tebėra oro pvz. Jos gali būti pašalinamos išsiurbiant po papildomo peršaldymo. Aušinimo temperatūra yra nepakankamai žema. Šiuo atveju skystasis azotas naudojamas kaip aušalas.
Tiek 1, tiek 2 atveju matavimai turi būti pakartojami. Medžiagoje vyksta cheminė reakcija tyrinėjamame temperatūrų intervale pvz. Izoteniskopas Išsamų šio metodo aprašymą galima rasti 7 nuorodoje. Šio matavimo prietaiso principas pavaizduotas 3 paveiksle. Panašiai kaip statinis metodas, apibūdintas 1. Jeigu tai skystieji kūnai, pati medžiaga naudojama kaip skystis pagalbiniame manometre.
Į izoteniskopą dedamas toks kiekis skysčio, kurio pakanka kolbai užpildyti, ir prie izoteniskopo pritaisoma trumpoji manometro kojelė. Izoteniskopas pritaisomas prie vakuuminės sistemos, iš jos išsiurbiamas oras, po to užpildoma azotu. Sistemos išsiurbimas ir išvalymas kartojamas du kartus, kad būtų pašalinamas liekamasis deguonis. Užpildytas izoteniskopas dedamas horizontaliai, kad mėginys mėginio kolboje ir manometro sekcijoje U dalis pasklistų plonu sluoksniu. Slėgis sistemoje sumažinamas iki Pa, o mėginys yra iš lengvo šildomas, kol ima virti ištirpusių sujungtųjų dujų pašalinimas.
Tada izoteniskopas dedamas taip, kad mėginys vėl atsirastų kolboje ir trumpojoje manometro kojelėje ir abu būtų pilni skysčio.