Svorio triušis. Triušių svoris pagal skirtingų veislių mėnesius. Vidutinis įvairių veislių triušių svoris

Iš vieno triušio per metus galima gauti iki 36 jaunų triušių. Narveliai įrengiami cm aukštyje, kad būtų patogu šerti, prižiūrėti triušius ir valyti narvelius. Geriausia jaunus triušiukus šerti atjunkytų grupei skirtais kombinuotaisiais pašarais.

Tuomet mažinkite grūdų kiekį. Žalieji pašarai. Daržovės 20—35 g arba žolė apie 60 g. Vaisiai ir daržovės turi būti prinokę, sausi, sveiki žalumynai negali būti apdoroti chemikalais arba auginti prie gatvėsšvieži, neišvirti, nemarinuoti, nekonservuoti, neatšaldyti ir vėliau neatšildyti išimtis — bulvės.

Sausas pašaras. Yra labai svarbu kiekvieną dieną triušiui duoti tiek šieno, kiek jis suėda. Šienas yra būtinas triušio virškinimui ir dėl per mažo šieno kiekio augintinis gali susirgti. Šienas privalo būti kvepiantis, sausas, nesupelėjęs, ne dulkinas dulkės gali sukelti alergiją!

Šienas kiekvieną dieną turi būti keičiamas šviežiu, net jei triušis ir ne viską suėda, nes nesuėsto šieno jūsų augintinis kitą dieną jau nebelies.

• Mano ūkis - Triušių ligų profilaktika
• Dekoratyviniai triušiai — mieli, smailiaausiai, ,5kg sveriantys padarėliai.
• Spausdinti Lietuvoje triušius labiau auginti imta maždaug prieš metų.
• Dekoratyvinis triušis | KIKA
• Ar peštynės padeda man mesti svorį

Triušiui kiekvieną dieną reikia daug šviežio vandens. Draudžiama triušius šerti suplėkusiais, sušalusiais, sugedusiais pašarais.

Kartais, suėdę nuodingų augalų aitriųjų vėdrynų, nuodingųjų nuokanų, maudų, šilagėlių, durnaropių, didžiųjų ugniažolių, čemeriųilgaausiai suserga ar net gaišta. Nuo lietaus ar rasos sušlapę dobilai ir liucernos dažnai sukelia pilvo pūtimą.

Patyrusių triušininkų patirtis rodo, kad šviežios, neseniai nupjautos nevytintos žolės ypač jaunikliams, jaunesniems negu 3 mėn. Žolę laikyti ar vytinti reikėtų sudėjus plonu sluoksniu, kad ji nekaistų.

Šeriant sultinguosius pašarus, jie turi būti nuvalyti. Runkelius ar morkas patartina šerti žalius nešutintussupjaustytus — g gabalėliais.

Nereikėtų triušių šerti pažaliavusiomis bulvėmis, nes jose randama nuodingos medžiagos — solanino. Negalima šerti ir supelijusiais pašarais, juose būna gausu įvairių toksinų, kurie apnuodija organizmą.

Daugiau straipsnių pagal temas

Ilgaausių racioną vertėtų keisti pamažu. Naujus pašarus reikia pradėti šerti mažomis porcijomis ir jas didinti po truputį, prie visos normos pereinant per savaitę. Virškinamojo trakto ligomis dažniausiai serga neseniai nuo patelių atjunkyti jaunikliai. Siekiant to išvengti, reikia laikytis šių taisyklių: kad būtų kuo mažiau streso, iš lizdo išimti patelę, o triušiukus palikti sename narve; vengti staigaus pašaro pasikeitimo; laikytis švaros, narvus dažnai valyti mažiausiai 1 kartą per savaitękad aplinkoje nespėtų subręsti kokcidijos; šieną ar žolę dėti į ėdžias, o kombinuotuosius pašarus — į šėryklas, kad nesusiterštų išmatomis ar šlapimu.

Triušių svoris pagal skirtingų veislių mėnesius. Vidutinis įvairių veislių triušių svoris

Geriausia jaunus triušiukus šerti atjunkytų grupei skirtais kombinuotaisiais pašarais. Ėdžiose visada turėtų būti svorio triušis kokybės šieno ar vytintos žolės. Šios grupės triušių racione svarbu išlaikyti tinkamą baltymų ir ląstelienos kiekį. Lietuvoje yra gaminami universalūs skirti visoms triušių grupėms kombinuotieji pašarai, bet jie labiau tinka penėjimui skirtiems triušiams. Moksliniai tyrimai rodo, kad padidinus baltymų ir sumažinus ląstelienos kiekį racione gaunamas didesnis paros priesvoris, bet daugiau triušiukų krinta dėl virškinamojo trakto ligų.

Kai kurie augintojai daro klaidą atjunkytiems triušiukams skirtus kombinuotuosius pašarus šerdami sumaišytus kartu su grūdais. Todėl geriau triušiukams kombinuotuosius pašarus ir grūdus duoti atskirai, jų nemaišyti.

Vasarą triušių girdyklose dažnai pradeda daugintis dumbliai ir mikroorganizmai, jie kai kada net užkemša nipelius.

Todėl patartina bent kartą per kelias savaites atsižvelgiant į būklę girdyklas gerai išplauti ir dezinfekuoti specialiais tirpalais. Ilga pertrauka tarp kergimų blogina patino gebėjimą kergti.

Po kergimo triušio patelė perkeliama į savo narvelį, o po dienų vėl įleidžiama pas patiną kontroliniam patikrinimui. Kergimo datą ir patino vardą ar numerį reikia užrašyti lentelėje, pritvirtintoje prie narvelio.

Standartiniai rodikliai

Praėjus dienų po kergimo jau galima nustatyti patelės triušingumą nėštumą užčiuopiant vaisius - triušingos patelės gimda būna padidėjusi, apčiuopiami ovalios formos, ,5 cm dydžio, išsidėstę dviem lygiagrečiomis grandinėlėmis vaisiai. Patelės nėštumas vidutiniškai trunka dienų. Tada ją reikia šerti itin maistingais pašarais. Savaitę prieš trušiavimąsi į narvelį reikia įdėti išdezinfekuotą lizdo dėžutę su kraiku.

Nuolatiniai lizdai išdezinfekuojami ir į juos paklojama švarių minkštų šiaudų arba medžio drožlių. Likus dienoms iki triušiavimosi patelė ima ruošti lizdą: pešiojasi nuo pilvo ir krūtinės pūkus ir jais kloja lizdą.

Įvairių veislių gyvūnų parametrai

Jeigu likus dienoms iki trušiavimosi triušė to nedaro, reikia atsargiai pripešioti nuo jos pūkų ypač nuo spenelių ir jais iškloti lizdą. Prieš triušiavimąsi ir po jo girdyklose nuolat turi būti šviežio vandens, nes tuo metu patelę labai troškina, ir, jei nėra vandens, ji gali suėsti triušiukus. Triušiavimasis dažniausiai vyksta naktį ir trunka nuo 10 minučių iki 1 valandos.

Ėdžios žaliajam pašarui ir šienui; 4. Drėgmę sugeriantis pakratas arba kraikas iš medžio drožlių, šiaudų ar šieno; 5. Namelis miegoti su stogu kad triušis galėtų užlipti. Kad netrūktų mineralinių medžiagų triušiuko organizmui, narve patartina laikyti mineralinių arba laižyti skirtų druskos akmenų arba kreidos.

Vadoje paprastai būna triušiukai, bet gali būti ir nuo 1 iki Patelei baigus triušiuotis lizdą būtinai reikia apžiūrėti ir iš jo išimti negyvus bei silpnus triušiukus. Pieningoms patelėms patartina palikti maitinti ne daugiau kaip 8 triušiukus, mažapienėms ir pirmą kartą atsivedusioms - Jie sako, kad skaniausia mėsa yra mėlynasis karališkasis milžinas. Veislės pranašumai yra greitas augimas ir galimybė atnešti turtingą kraiką.

Mėsos kokybė: svarbūs veiksniai Veislė nėra vienintelis svarbus veiksnys nustatant, kokia bus aukštos kokybės triušienos mėsa. Daug kas priklauso ir nuo pašaro, nuo sąlygų, kuriomis gyvūnas gyveno.

Triušių auginimas

Šiuo metu didžiausia triušienos mėsa yra Kinijoje. Pasak ekspertų, nepaisant daugybės kilogramų, veisiant triušius mėsai, šioje šalyje labai norima: gatavas produktas nėra labai geras.

Vengrijos gamintojai turi gerą reputaciją tiekdami ekologišką produktą į kitų šalių rinkas. Vietinių prekių paklausa taip pat gana aktyvi.

Mūsų šalyje yra keli dideli ir maži ūkiai, kurių savininkai iš savo patirties žino, kiek sveria paprastas triušis, kaip jį maitinti, kad mėsa būtų kokybiška. Produktų galima nusipirkti specializuotose įmonių parduotuvėse arba dideliuose prekybos centruose.

Dekoratyvinis triušis

Triušienos mėsa prieinama visiems, todėl turėtumėte reguliariai patiekti ją prie stalo - tai sveikas produktas, puikiai tinkantis net ir tiems, kurie priversti laikytis dietos.

Triušiai yra milžinai: įdomios savybės Šiai kategorijai priklauso kelių veislių atstovai, kuriuos vienija viena savybė - didelis dydis. Tačiau jų spalva gali būti labai skirtinga. Paprastai milžinai dauginasi puikiai, greitai auga, turi gerą produktyvumą ir aukštos kokybės mėsą. Manoma, kad buvusios Sovietų Sąjungos milžinai pirmą kartą pasirodė Poltavos žemėse reaguojant į krizę ir maisto trūkumą svorio triušis laikotarpiu. Tuo metu veisėjai iškėlė sau užduotį sukurti sveiką, didelę veislę.

Buvo nuspręsta kirsti ypač didelius asmenis, atvežtus iš kitų šalių, su vietiniais triušiais, puikiai pripratusiais prie klimato ir buveinių sąlygų. Sėkmė iš pradžių padėjo išspręsti mėsos trūkumo tarp vietinių gyventojų problemą, o atsargos į kitus regionus pamažu buvo koreguojamos. Šiuo metu milžinai yra viena populiariausių veislių mūsų šalyje. Tačiau jie yra paklausūs ir kitų galių. Paplitimas paskatino kelių produktyvių porūšių veisimąsi.

1. miskozverys.lt - Triušių auginimas
2. Blake shelton svorio netekimas mtv
3. Triušiai-triušiena

Pavyzdžiui, dabar yra milžinų - tai graužikai, kurių dydžiai yra net didesni nei standartinių milžinų, tai yra, kiekvieno žmogaus mėsos išeiga yra reikšmingesnė. Ar reikėtų pradėti verslą? Svarstomi veisimo milžinai perspektyvi kryptis verslui, tačiau pradedantieji ūkininkai pripažįsta, kad tai nėra lengva užduotis.

Triušiai gyvena narvuose, todėl būtina pasiimti tokią erdvią struktūrą, kurios viduje individas galėtų lipti ant užpakalinių kojų. Laisva vieta yra viena iš labiausiai svorio triušis sąlygos aukštos kokybės bet kurios veislės augimas.

Kad triušiui būtų patogu, narvo grindys yra padengtos pjuvenomis, šiaudais, šienu. Kartkartėmis reikia užrišti vaisių šakas, kad triušis galėtų kramtyti kietą daiktą.

Norint reguliariai maitinti gyvūną, būtina pasirūpinti tiektuvu, dideliu girdyklu. Skystis keičiamas kasdien - tai yra asmenų sveikatos garantija. Triušių dubenys labiau tinka sunkiems, nes gyvūnai gali juos pasukti nosimi. Kad patelė duotų normalų okrolą, viename iš kampų turi būti įrengta šildymo sistema - būtent ji pasirinks gimdymą. Šiuolaikinių veislių derlingumas yra gana didelis, gimdymo kontroliuoti nereikia, o maži jaunikliai gimdami sveria ne daugiau kaip šimtą gramų, tačiau jų skaičius dažnai siekia 7, o kartais net daugiau.

Vos per pusantro mėnesio jaunuolio svoris padidės iki pusantro kilogramo.

Tam įtakos turėjo keli veiksniai, bet vienas svarbiausių — auginti triušius nėra taip lengva, kaip atrodo. Nemaža dalis gyventojų triušius pradėjo auginti išgirdę ar kažkur perskaitę, kad šiuos gyvūnus auginti labai lengva, jie vislūs, greitai dauginasi ir per trumpą laiką galima gauti didelį pelną. Daugelis tikėjosi, kad viskas klosis lengvai. Tikrovėje pasirodė, kad triušius auginti nėra taip lengva ir paprasta.

Norint išvengti ligų, būtina stebėti narvo grynumą - bakterijos yra pavojingos ne tik žmonėms, bet ir triušiams. Naujiesiems triušių augintojams kyla daug klausimų, susijusių su gyvūnų priežiūra, veisimu ir narvų išdėstymu.

Tačiau viena pagrindinių užduočių yra veislės pasirinkimas. Tokiu atveju geriau teikti pirmenybę rūšims, kurioms nereikia laikytis sunkių auginimo sąlygų.

Į šį sąrašą įtrauktas Kalifornijos triušis. Veislė pasižymi geru produktyvumu, nepretenzingumu ir dideliu triušio išgyvenimo procentu. Skiriamieji veislės bruožai Kaliforniečių apibūdinimas turėtų prasidėti nuo jų unikalios spalvos. Gyvūno kūnas yra padengtas minkšta balta vilna be atspalvio priemaišų, likusios dalys, uodega, kojos ir nosis yra juodos.

Dėmės yra aiškiai apibrėžtos. Šios veislės asmenų dujos yra ryškiai raudonos spalvos. Vengti reikėtų ir per jauno arba per seno šieno.

Tinkamiausias šienas — ne jaunesnis nei 3 mėnesių ir ne senesnis nei 2 metų. Šienas turėtų būti nesupelijęs, sausas ir kvapnus.

Netinkamas šienas gali sukelti alergijas ir žarnyno infekcijas. Vasarą šieną galima keisti saulėje padžiovintų žolių mišiniu. Prie maisto pratinkite iš anksto ir venkite pokyčių Pirmąjį gyvenimo mėnesį triušiukai maitinasi motinos pienu.

Pamažu pratinti juos prie kito maisto galima nuo 18 gyvenimo dienos.