Rhonda weber martin svorio metimas, Lietuvos Muzikologija VII | PDF

Chopino intonacinio þodyno pagrindu. Ávairiapusiðka J. Plompo ir W. Konkurencijos sąlygomis visi vertėjai yra suinteresuoti siekti profesionalumo, o jų organizacijos pavyzdžiui, m. Aptariamas maldos Alyvø sode siuþeto bei semantikos perkûrimas O.

Rytis Ambrazevièius. Consonance and Dissonance in Psychology of Music. Zweiter Teil: Kompositionspraxis. Mozart’s Music in the Intersection of the “Network of Texts”.

Music in the Kaunas Jewish Ghetto. Italian Singers in Vilnius in the 19th Century. Structural Peculiarities of the Lithuanian Krakowiak.

Projektą vykdo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra. Recenzentai: Prof.

Articulative Principles of notes inegales and Their Application to Birbynë. Book reviews.

Document Information

Savàjà tyrinëjimø salà suneðë visuomet aktuali opera. Pirmà kartà ðio þurnalo puslapiuose supaþindinama su Lietuvos þydø muzikine veikla ir palikimu, gvildenamos XX a. Ankstesniame þurnalo tome supaþindinus su muzikinës retorikos figûromis, èia bandoma iððifruoti Johanno Kuhnau „Biblischen Historien“ muzikinius retorinius perskaitymus.

Psichoakustiniu poþiûriu þvelgiama á konsonanso ir disonanso identifikacijos prielaidas, struktûriðkai tyrinëjamas lietuviðkas krakoviakas, kalbama apie lietuviø muzikos kûrybos bei recepcijos kanonus. Paþymimi keli svarbûs øjø jubiliejai. Kertiniø muzikos kategorijø apibrëþtys Ryèio Ambrazevièiaus straipsnyje „Konsonansas ir disonansas muzikos psichologijoje“ tikslinamos „ðiurkðtumo“ efektà pagrindþiant samplaikø, tonotopinëmis bei kognityvinëmis teorijomis.

Vasaros olimpinės žaidynės vyko Pekine, Kinijos Liaudies Respublikoje, nuo m. Rugpjūčio 8 d.

Kompozicinë praktika“ dalis atskleidþia muzikinëmis priemonëmis pasakojamus biblinius siuþetus. Stebima, kaip ádiegus retorines figûras, afektus, baroko ðokius, daugybæ signifikuoja- mø kompoziciniø elementø bei operos kompozicinius modelius, skleidþiasi muzikinio diskurso naratyvumas.

Biblijos referencijos XX a. Aptariamas maldos Alyvø sode siuþeto bei semantikos perkûrimas O. Narbutaitës Antrojoje simfonijoje, archetipiðkumo apraiðkø intertekstine maniera semiotizavimas W. Mozarto, F. Schuberto, F. Chopino intonacinio þodyno pagrindu.

Uploaded by

Intertekstualumo bei globalizuojamo „tekstø tinklo“ santykiai 7-ajame „Lietuvos muzikologijos“ tome gvildenami dar dviejø autoriø studijose. Graþina Daunoravièienë, atsiþvelgdama á tai, kad ðie metai skirti W. Mozartui, fokusuoja W. Mozarto kompoziciniø tekstø referentiðkumo ir savireferentiðkumo ypatybes.

Straipsnyje „W. Mozarto muzika „tekstø tinklo“ sankirto- se“ aptariami jo „mokymosi“ bei „mokymo“ faktai, revizuojanèiais santykiais revisionary ratios bei intertekstinëmis referencijomis rekonstruojamas kompozitoriaus tekstus integravæs XVIII–XIX a.

Panaðià problemà Richardo Wagnerio kûrybos pagrindu gvildena Gildfordo Sario universiteto University of Surrey, Guildford profesorius Stephenas Downesas straipsnyje „Prisimenant ir suplëðant Wagnerio muzikà: aliuzija ir destrukcija Poulenco, Ðostakovièiaus ir Henze’s muzikoje“. Intertekstualios R. Wagnerio muzikos aliuzijos XX a. Lietuvos þydø muzikinës kultûros þidiniai, jos pasaulinës sklaidos magistralës, ið Lietuvos kilusiø þydø muzikø kûryba tapo Leonido Melniko studijos „Lietuvos þydø muzikinis paveldas XIX a.

I pusë “ tema. Analizuojant L. Godowsky’o, J. Heifetzo, broliø Schneideriø, V. Perlemúterio sàsajas su Lietuva, aptariama tarpukario þydø muzikø veikla, liturginis muzikavi- mas, folkloro, muzikinio ugdymo aspektai, nuþymimos pagrindinës Lietuvos þydø muzikinës kultûros raidos dominantës. Kon- kretus pastarosios fragmentas rekonstruotas Danutës Petrauskaitës straipsnyje „Muzika Kauno þydø gete“.

Brutalus svorio metimas 100 dienu svorio metimo programa

Holokausto fone ið istoriniø fragmentø sudëliojamas Antrojo pasaulinio karo metais veikusio Kauno Vilijampolës þydø geto muzikø veiklos vaizdas, aptariant geto simfoninio orkestro, jo repertuaro, dainø melodijø ir tekstø ypatumus, atskleidþiant svarbiausias muzikinio gyveni- mo kryptis. Operos menui skirtoje ðio þurnalo dalyje þvalgomasi po XIX a.

Karo ir vokieèiø okupacijos metø – muzikinis gyvenimas Lietuvoje tyrinëjamas Vytautës Markeliû- nienës straipsnyje „Kauno operetës trupës veikla karo metais“.

Siekdama atskleisti ðios trupës veiklos pobûdá politiniø lûþiø akivaizdoje V. Markeliûnienë analizuoja Kauno operetës kûrybinio branduolio formavimosi procesà, dainininkø debiutus, naujø rhonda weber martin svorio metimas pastatymus.

Bartulio versijà – aptaria Rûta Gaidamavièiûtë straipsnyje „Vidmanto Bartulio „Pamoka“ – tarp aleatorikos ir autorinës interpretacijos“.

Можешь ли ты устроить зону неслышимости.

Rûtos Goðtautienës studijos „Keletas variacijø kanono tema“: aðtuntojo deðimtmeèio lietuviø muzikos pagrindinë srovë ir jos recepcija“ centre atsidûrë lietuviðkos muzikos kûrybos ir recepcijos kanonø kilmës problematika. Autorë parodo jø svarbà lietuviø muzikos tarptautiniam áteisinimui, gvildena kanonizuotà kompozitoriø ávaizdá transformavusius procesus – vieti- næ ir tarptautinæ jø muzikos sklaidà bei recepcijà. Etnomuzikologinæ studijø kryptá ðiame „Lietuvos muzikologijos“ tome pristato Giedrës Saunoriûtës straipsnis „Lietuviðko krakoviako struktûrinës ypatybës“.

Struktûrinës analizës metodai bei etnochoreologijos patirtis taikomi tyrinëjant jau nuo XIX a. Lietuvoje paplitusio lenkiðkos kilmës ðokio muzikinæ bei choreografinæ ávairovæ.

Akustinës fonetikos matavimø pagrindu Dariaus Kliðio straipsnyje „Artikuliaciniai notes inegales principai ir jø pritaikymas birbynei“ gvildenamos aerofonø artikuliacijos ypatybës. Kaip ir ankstesniø „Lietuvos muzikologijos“ tomø prieduose, 7-ajame tome recenzuojami naujausi lietuviø muzikologø darbai, spausdinamos Jûratës Vyliûtës, Danutës Petrauskaitës ir Jono Bruverio naujausiø lietuviðkø knygø recenzijos.

Redakcinë kolegija Lietuvos muzikologija, t. A specific area is occupied by the opera which is always in the limelight of attention. For the first time an attempt is made to introduce the readers to musical activities and heritage of Lithuanian Jews as well as address the issue of intertextuality of 20th century music.

While the previous volume of the journal has acquainted the readers with the rhetorical figures in music, the present one attempts to decipher musical rhetorical readings in Johann Kuhnau’s Biblischen Historien.

2008 m. Vasaros olimpinių žaidynių medalių laimėtojų sąrašas

The premises of identification of consonance and dissonance are approached from a psycho- acoustic angle; Lithuanian krakowiak is submitted to structural analysis. Several important anniversaries of are brought to attention.

In Rytis Ambrazevièius’ article “Consonance and Dissonance in the Psychology of Music” the fundamental definitions of musical categories are made more precise by basing the effect of rhonda weber martin svorio metimas on tonotopic and cognitive theories as well as those of combinations.

Composi- tional Practice” discusses biblical subjects narrated with the help of musical devises. The author observes the way the narrative of musical discourse is developed through the application of rhetorical figures, affects, Baroque dances, a number of signified compositional elements and operatic compositional models.

Audronë Þiûraitytë’s article “Biblical References and Musical Myths in the Work of Onutë Narbutaitë” surveys biblical references in the 20th century composition.

The author discusses the way the subject and semantics of the prayer on the Garden of Olives are recomposed in Narbutaitë’s Second Symphony and the way archetypal manifestations are semioti- sized in an intertextual manner on the basis of the intonational vocabulary of W. Mozart, F. Schubert, F. Two other studies of the seventh volume of “Lithuanian Musicology” submit the relationship between intertextuality and the globalised “network of texts” to analysis.

Inspired by the Mozart Year, Graþina Daunoravièienë focuses on qualities of referencing and self-referencing in W. Mozart’s compositional texts. Her article “W.

Rhonda weber martin svorio metimas Music in the Intersection of “the Network of Texts” discusses the facts of Mozart’s “learning” and “teaching”. On the basis of revisionary ratios and intertextual references an attempt is made to reconstruct the compositional network of the 18th–20th centuries which has integrated Mozart’s texts. A similar problem, on the basis of Richard Wagner’s works, is addressed by Prof.

Intertextual allusions to Wagner’s music in the 20th century are treated as ambiguously signified authoritative symbolic figures functioning as a “cultural trope”.