Maitinimas krūtimi 5 mėnesių svorio kritimas

Vidutiniškai žindžiusių motinų svoris grįžo į buvusį iki nėštumo per 12 mėn. Po penkerių metų patikrinimo praėjus maždaug šešioms savaitėms nuo kūdikio gimimo paprastai galite pradėti svorio mažėjimą maždaug nuo 2 iki 3 svarų per mėnesį.

Storėti ar lieknėti žindant – ko norėtumėte?

Nepaminejot savo ugio, galbut jusu svoris dar nera kritinis. Gal pagreitejusi medziagu apykaita ir esat tokia, kokia turetumet buti. As jums siek tiek pavydziu, nes mano atveju nei 2,3m zindymo, nei tiek pat nemiegotu naktu nepaveike mano svorio, o paveikti tikrai buvo ka: turejau visada, kaip ir pries gimdyma, save stipriai kontroliuoti ir stebeti ka dedu i burna.

Turiu drauge, ji savo berniuka maitina jau daugiau nei metus. Sveria 6 kg maziau nei pries pastotama.

Bendra maitinimo krūtimi trukmė ir vėžio rizika Krūties vėžio rizika labai priklauso nuo veiksnių, susi- jusių su reprodukcija ir hormonais [21, 22]. Nustatyti žin- dymo krūtimi nepriklausomą poveikį krūties vėžio rizikai reikės tyrimų ir jų analizės. Ankstesni tyrimai rodė, kad pirmasis jauno amžiaus moters išnešiotas nėštumas sumažina krūties vėžio riziką tolesniame gyvenime ir pateikė prielaidą, kad nustatytas apsauginis poveikis daugiau yra susijęs su motinos amžiumi nei su jos nėštumų skaičiumi [21].

Tolesni tyrimai parodė, kad kiekvienas kitas gimdymas ir su juo susijęs žindymas krūtimiįvykęs prieš moteriai sukankant 30 metų, padeda sumažinti krūties vėžio riziką [23]. Tarptautinės grupės, bendradarbiaujančios su hormonais susijusių krūties vėžio rizikos veiksnių tyrimo srityje, apėmusios 50 tūkst. Rizi- kos sumažėjimas sumuojamas po kiekvieno vaiko maitinimo krūtimi. Be to, kiekvienas gimdymas mažina krūties vėžio riziką 7 proc.

Tie patys tyrimai parodė, kad krūties vėžio rizika be didesnių skirtumų sumažėja moterims, išgyvenančioms laikotarpį prieš menopauzę ir po meno pauzės. Pasaulinio vėžio tyrimų fondo atlikta metaanalizė parodė, kad krūties vėžio rizika sumažėja 2 proc.

Palyginti nedaug tyrimų atlikta krūties vėžio pagal ligos potipius rizikai išsiaiškinti, susijusiai su išskirtiniu maitinimu krūti- mi ir mišraus kūdikių maitinimo atskiru poveikiu. Iki šiol publikuoti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad išskirtinis maitinimas krūtimi mažina tiek estrogenų receptorių teigiamo, tiek estrogenų receptorių neigiamo krūties vėžio riziką [24].

Turimi įrodymai leidžia manyti, kad ilgos trukmės žindymas krūtimi turi vidutinį apsauginį poveikį endometriu- mo ir kiaušidžių vėžio rizikai [25, 26]. Naujausia metaanalizė nurodo, kad reliatyvi epitelinio kiaušidžių vėžio rizika mažėja gerokai 8 proc. Šiuo metu turi- mi įrodymai, kad žindymas apsaugo nuo kiaušidžių vėžio, yra riboti; taip pat jų per mažai, kad būtų galima padaryti galutines išvadas dėl laktacijos įtakos endometriumo vėžio rizikai [28, 29].

Biologiniai pokyčiai ir vėžio rizika Krūtis sudaryta iš liaukinio audinio, susitelkusio į skil- tis, liaukų latakų, jungiamojo ir riebalinio audinio. Krūtis pradeda vystytis kaip atsakas į hormonų, tokių kaip estrogenai, progesteronas, insulinas ir augimo faktoriai, povei- kį, jos priklausomybė nuo hormonų yra gerai žinoma ir yra svarbi kalbant apie krūties vėžį [30]. Svarbiausi krūtų laikotarpiai yra mergaitės lytinis brendimas, moters nėštu- mas ir laktacija, iki kol liaukinis audinys sunyksta po me- nopauzės.

1. Svorio netekimo stovyklos san diego
2. Kodėl apsimoka žindyti - Mamos Žurnalas

Įvairūs reprodukciniai veiksniai, tokie kaip mai- tinimas krūtimi, dėl nėštumo nutrūkusi ovuliacija, krūties sugrįžimas į buvusią iki nėštumo būklę po kūdikio atjun- kymo nuo žindymo, siejasi su estrogenų ir kitų hormonų poveikio trukmės pokyčiais moters gyvenime ir ilgalai- kiais molekulinio lygmens pokyčiais krūties audinyje.

Tyrimų duomenys leidžia manyti, kad hormonų vei- kimo mechanizmai yra susiję su apsauginiu nėštumo poveikiu krūties vėžio rizikai. Yra svarbių įrodymų, kad nėštumas sukelia krūties epitelio diferencijavimąsi, kuris ląsteles daro mažiau jautrias vėžinei transformacijai. Daugiausiai papildomų medžiagų atitenka pienui.

Dar kažkiek energijos sunaudojama pačiam pieno gamybos procesui. Bendras laktacijai reikalingų medžiagų ir kalorijų poreikis yra tiesiogiai proporcingas pieno gamybos intensyvumui. Jis priklauso nuo to, ar kūdikis maitinamas tik iš krūties, ar gauna ir kitokio maisto, ar žindomas tik vienas kūdikis, ar du, trys ir daugiau.

Fiziškai aktyvesnėms ir lieknoms moterims reikėtų valgyti daugiau, o lėtesnėms ir turinčioms antsvorio — mažiau.

• 60 metų svorio metimo sėkmės istorijos
• Paprasčiausias būdas numesti kojų riebalus
• Storėti ar lieknėti žindant – ko norėtumėte? – MAMA ir vaikas
• Share on Facebook Share on Twitter Kiek jūs prarasite, prieš nėštumą grįšite ir naudingus patarimus Jei esate kaip ir dauguma naujų motinų, galite nerimauti dėl svorio praradimo po nėštumo ir kūdikio gimimo.
• Kaip prarasti pilvo riebalų nuostolius

Svarbiausia — žinokite: jūsų krūtyse atsiradusio pieno kiekis priklausys ne nuo suvalgyto maisto gausos, o nuo to, kiek užsisakys kūdikis, žįsdamas krūtį. Štai dabar ir paklausite: o kaip užtikrinti, kad mamos organizmas pajėgtų įvykdyti tą užsakymą, t.

Juk reikia ne tik vandens aišku, piene jo daugiausiabet ir daugelio įvairių maistingųjų medžiagų. Dietologai rekomenduoja maitinančioms mamoms suvartoti maždaug kilokalorijų per parą daugiau negu iki nėštumo.

Jums gali patikti

Taigi ar žindyvė turi kasdien užsirašinėti suvalgyto maisto gramus ir nuolat skaičiuoti kalorijas, kad ko nors nepritrūktų? O gal ji turėtų stengtis suvalgyti kuo daugiau, net prisiversdama, kad užtektų ir atsargai? Nevarkite, skaičiuodama gramus ir kalorijas, ir nesikankinkite, valgydama ko nenorite. Pasikliaukite savo apetitu. Tam ir yra troškulio bei alkio pojūčiai, kad žmogus neužmirštų atsigerti ir pavalgyti, kai jam to reikia. Sunkiai fiziškai dirbančiam žmogui reikia daugiau maisto ir jis valgo daugiau už gulinėjantį, bet ne todėl, kad taip nusprendžia nuolat skaičiuodamas reikalingas kalorijas.

Daugiau arba dažniau valgyti jis nori! Dvynukus žindanti mama norės valgyti daugiau, negu maitinanti tik vieną kūdikį, o ši — daugiau už visai nežindančią. Jeigu vaiką žindo nėščioji, jos organizmas prie didesnių poreikių taip pat prisitaiko padidėjusiu apetitu, ir gimdoje esančio kito, dar negimusio, kūdikio augimas nenukenčia.

Krūties vėžys ir kūdikių žindymas

Atsargos ateičiai Jeigu kurią dieną ar net ilgesnį laikotarpį kokios nors maistingosios medžiagos ar apskritai maisto mama gauna nepakankamai, pieno gamybai krūtyse, kaip ir vaiko augimui gimdoje, reikalingos medžiagos paimamos iš jos kūne esančių atsargų. Polinkis jas kaupti yra suprogramuotas moters genuose. Laktacijos metu estrogenų kiekis sumažėja labiau nei progesterono.

Tai turėtų mažinti gimdos gleivinės vėžio tikimybę. Tačiau, tyrimų duomenimis, reikšmingai rizika sumažėja tik tada, kai bendra žindymo trukmė per gyvenimą yra ilgesnė nei 72 mėn. Apsauginis poveikis tęsiasi iki 55 metų. Osteoporozė — dar viena skaudi dabarties moterų rykštė. Jos pavojus — osteoporoziniai kaulų lūžiai. Žindant laikinai sumažėja kaulų masė, todėl kyla natūralus klausimas, ar tai neturės įtakos osteoporozinių lūžių dažnumui po menopauzės.

Laktacijos metu į pieną išsiskiria mg kalcio per dieną, per 6 laktacijos mėnesius sunaudojama apie 50 g kalcio.

Kaip po gimdymo krenta svoris – kokia „formulė“?

Daugeliu tyrimų patvirtinta, kad per pirmuosius 6 žindymo mėnesius kaulų mineralinis tankis sumažėja proc. Tačiau atsinaujinus ovuliacijai prasideda kompensacinė remineralizacija — kaulai kaupia daugiau kalcio. Kaulų tankis sugrįžta per 3 mėn. Kalcio kiekis maiste ir jo papildai iki 1g per parą ryškesnės įtakos kaulų masės kitimui nedaro, tik kiek sušvelnina jos mažėjimą.

Nors kaulų masė laktacijos metu gana smarkiai sumažėja, bet tai trunka trumpai ir padarinių po menopauzės nebūna. Priešingai, epidemiologiniai tyrimais patvirtina, kad laktacija mažina osteoporozinių kaulų lūžių riziką.

Nustatytas ir statistiškai reikšmingas ryšys tarp žindymo trukmės ir rizikos mažėjimo, ypač gimdžiusioms vaikus.

Kadangi per nėštumą motinos organizmas netenka apie 30 g kalcio, tikėtina, kad pastojimas po ilgo žindymo gali sutrikdyti kaulų masės normalizavimosi procesą. Tačiau organizmas pats išsprendžia šią problemą — nėštumo metu žarnyne suaktyvėja kalcio pasisavinimas, kurį skatina veikli D vitamino forma.

Žindymas ir svorio netekimas

Mičigano universiteto buvo ištirta grupė moterų, kurios maitino savo naujagimius ne mažiau 6 mėn. Kontrolinės grupės moterų, kurios taip pat žindė ir neteko kaulų masės, bet nepastojo, ir tiriamų moterų kaulų masė po kito gimdymo reikšmingai nesiskyrė. Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad po ilgo žindymo pastojusios moterys, atgauna iki laktacijos buvusią kaulų masę po antro gimdymo.