Dievinu delano svorio metimą

Tu pasėdėk. Liuse, aptarnauk poną Dom- brovskį. O tai ironiška, nes Itanui patiko ir valgyti, ir gaminti maistą. Kai sigilini, visa nra taip sudtinga, kaip gali pasirodyti. Jis vėl linkteli, prie tamsių akių susimeta raukšlelės.

Po šių žodžių jis išeina ir, turiu pripažinti, apima keistas jausmas. Namie tuščia ir tylu. Maniau, jog jis reaguos Juk jau dvejus metus esame meilužiai.

15min_Vilnius_ - Dievinu delano svorio metimą

Tiesa, jis šiokiomis dienomis keliauja, o savaitgaliais, kai pas jį apsistodavo Nikis, mes nieko neda­ rydavome, bet vis tiek. Turbūt nesitikėjau, kad jis bus toks Storasis Mikis pasitrina man į čiumas tarytum pritardamas ir aš pasilenkusi paglostau jo šilkinį kailį.

Prieš akis dar ilgas vakaras. Kepykloje turėsiu būti tik po septynių valandų.

Dievinu delano svorio metimą - miskozverys.lt

Nor­ malus žmogus eitų miegoti, bet mano dienotvarkė, švelniai tariant, pakrikusi. Dar vienas mudu su Itanu siejantis daly­ kas -jis miega vos keturias penkias valandas per naktį. Dar meilužiai, nors mano mintys atšoka nuo to žodžio. Patogūs draugai skamba daug nuosaikiau.

Svorio metimas. Storuliai. Riebalų deginimas. lengvas riebalų nuostolis dabar

Pirmus metus po Džimio mirties Itanas buvo vienas iš ke­ lių žmonių, kurių draugiją galėjau pakęsti. Spėjau ištekėti ir palaidoti vyrą, kai dauguma bendraamžių nė negalvojo apie rimtus santykius.

Dauguma tiesiog Korina užjautė, bet regėdama, kaip kaskart mane išvydus jos akyse susitvenkia ašaros, nesijaučiau lengviau.

Kaip numesti svorio: 25 moksliškai pagrįsti patarimai - lcta. Dabar tai jau tikrai.

Mama dievinu delano svorio metimą Džimio mirtimi susitaikė niūriai kaip žmogus, viską jau pa­ dievinu delano svorio metimą anksčiau, ir purtydama galvą tapšnodavo man ranką. Apie tetas nė kalbėti neverta.

Po šių žodžių jis išeina ir, turiu pripažinti, apima keistas jausmas. Namie tuščia ir tylu.

Jos tai laikė lemtimi Vargšė Liusė, na, bent jau greitai viskas baigėsi. Jos ne beširdės ir to bal­ su nesakė, bet būnant su jomis apimdavo sentimentalumas, tarytum mano našlystė - viso labo gyvenimo faktas.

riebalu deginimo treniruote yra pieštukiniai sijonai lieknėja

O su Dža- niu ir Marija vos pajėgiau matytis. Džimis - jų pirmagimis, restorano šefas, verslo paveldėtojas, įpėdinis, taigi, Mirabe- liai buvo sugniuždyti.

Nors dažnai matydavomės, visi trys kentėjome. Užtat Itanas Tais pirmaisiais juodais mėnesiais Itanas man buvo uola.

Tai jis surado šitą butą po savuoju. Jis gamino man valgyti, nes žinojo, kad palikta tvarkytis savarankiškai valgyčiau tik pirktinius šokoladinius pyragaičius, todėl ateida- 28 vo nešinas apkeptais baklažanais, vištiena su marsalos padažu, netikru zuikiu.

Mudu žiūrėdavome filmus ir jam nerūpėjo, kad kelias dienas pamiršdavau nusiprausti. Jei jo akivaizdoje pravirkdavau, Itanas kantriai mane apkabindavo, glostydavo plaukus ir sakydavo, kad vieną dieną mums abiem viskas bus gerai ir, jei nesiliausiu snargliais tepusi jo marškinių, jis uždės man elektrinį antkaklį ir panaudos jį. Paskui vėl savaitei išvykdavo keliauti ir pataikauti žmo­ nėms, už ką jam, regis, dosniai mokėdavo. Jis rašydavo man elektroninius laiškus su nešvankiais juokeliais, parveždavo kičinių suvenyrų iš miestų, kuriuose lankydavosi, siųsdavo nuotraukas, kuriose įsiamžindavo darantis visokias beproty­ bes: šokdavo su slidėmis iš sraigtasparnių Jutoje, buriuodavo Kosta Rikoje.

O tai ironiška, nes Itanui patiko ir valgyti, ir gaminti maistą.

Praėjus pusmečiui, kai apstojau verkti, Itanas šiek tiek at­ sitraukė, pradėjo daryti tai, ką daro visi vyrai. Porą mėnesių susitikinėjo su Parkerę Vels, viena iš turtuolių, atvykstančių vasarai, ir man atrodė, kad jiems drauge gera. Man patiko Parkerė, stačiokiška ir tiesmuka, maniau, jog Itanas rado sau porą, todėl nustebau, kai jie draugiškai išsiskyrė.

Paskui Parke­ rė sužinojo besilaukianti, pranešė Itanui ir mandagiai atsisakė už jo tekėti. Ji liko Makerlyje, apsigyveno didžiuliuose tėvui priklausančiuose rūmuose Vandenyno panoramos kelyje, kur gyvena visi turtuoliai, ir pagimdė Nikį.

Nesuprantu, kodėl ji atstūmė Itaną. Parkerė ne kartą sakė mananti, jog jis šaunus vyrukas, tiesiog ne jai skirtas. Gimus Nikiui mudu su Itanu dievinu delano svorio metimą pradėjome daugiau laiko leisti drauge.

Ko gero, anksčiau ar vėliau turėjome užmegzti intymius santykius, nors nė vienas to neplanavome. Apie tai vėliau. Reikia nukreipti mintis nuo Itano.

Apsidairiusi bute atsidustu.

Gražus būstas - du miegamieji, svetainė, erdvi saulėta virtuvė, kurioje daug vietos kepti. Ant sienų kabo plakatai ir didelė nuotrauka, vaizduojanti mudu su Džimiu vestuvių dieną.

Baldai patogūs, televizorius naujutėlis. Iš balkono atsiveria jūrinės pelkės vaizdas. Kai Džimis mirė, kaip tik kraustėmės į namą. Savaime suprantama, nenorėjau ten gyventi be jo, todėl namą pardaviau ir persikėliau čia, kur mane guodė Itano artumas.

Įsivaizdavau, kad mudu su Itanu skirsimės ilgiau nei dešimt minučių, todėl pasijuntu nežinanti, ką daryti. Dabar penktadie­ nio vakaras, pusė dešimt. Kartais Ešė, paauglė gote, gyvenanti tame pačiame aukšte, ateina pažaisti kompiuterinių žaidimų arba pažiūrėti filmo, bet šįvakar mokykloje šokiai ir mama privertė ją nueiti. Galėčiau peržvelgti konditerijos kurso, kurį dėstau bendruomenės koledže, planą, bet tai būtų bepras­ miška, nes viską padariau praėjusią savaitę.

Mano žvilgsnis nukrypsta į televizorių. Geras kačiukas. Kompaktinis diskas jau įdėtas. Žinau, žinau, nederėtų taip dažnai jo žiūrėti.

BUPA nuotr. Jei ne ES met struktrin parama, namus renovuoti kainuot kur kas brangiau. Ten, kur žmonės negali Kaip eksperimentas turėjo būti teigiamas? Javieras Garrido, praktikuojantis savo medicinos profesiją Porlamar mieste, Nueva Esparta, Venesuela. Labai paprastas, mes turime atsakymą, pažiūrėję į laikraštį, kuris pirmą kartą paskelbė naujienas.

Bet žiūriu. Užtat dabar, jei tikrai žengsiu tą žingsnį, jei ketinu susirasti kitą vyrą, privalau liautis. Prasuku epizodus, kuriuose matyti, kaip ruošiuosi iškil­ mėms, linksmai stebiu, kaip Korina pagreitintais kapotais ju­ desiais sega man nuometą, kaip mama šluostosi akis.

Džimis ir Itanas stovi prie altoriaus Šv. Bonaventū­ ro bažnyčioje.

Document Information

Pabrolys Itanas tikriausiai pokštauja, nes abu 30 broliai juokiasi. Tada Džimis pakelia akis beta receptoriai svorio metimui išvysta mane, ei­ nančią taku. Jo šypsena išblėsta, plačios putlios lūpos prasi­ žioja, atrodo, kad meilė jam atėmė žadą. Meilė man. Sustabdau vaizdo įrašą ir ekrane sustingsta Džimio ekologiškas plonas farmacia md. Jo akys labai gražios, blakstienos ilgos ir absurdiškai dailios.

Kūnas raumeningas, nors jis kiauras dienas gamindavo ir val­ gydavo, ilgoki šviesūs plaukai, kurie drėgnu oru garbanoda- vosi, akys, kurios žvelgiant į mane prisimerkdavo Nuryju seiles, jausdama pažįstamą gumulą gerklėje - ro­ dosi, kad ten įstrigęs akmenukas.

Apie svorio metimą

Tas pojūtis atsirado mirus Džimiui, net prašiau pusseserės Anos, kuri yra gydytoja, pa­ tikrinti, ar nėra auglio, bet ji atsakė, kad tai klasikinis nerimo simptomas. Jis vėl atsirado, tikriausiai todėl, kad ketinu, e Ar panašiai. Paskutinis žingsnis grįžtant į visavertį gyvenimą, mat mir­ damas Džimis nusinešė didžiulę mano esaties dalį, būtų su­ sirasti naują vyrą.

Noriu ištekėti ir susilaukti vaikų.

Užaugau be tėčio ir savo noru netapčiau vieniša motina. Nors visada ilgėsiuosi Džimio, metas judėti pirmyn. Susirasti kitą vyrą Be abejonės.

Tiesiog niekada nemylėsiu kito taip, kaip mylėjau Džimį. Tai tiesa. O turint omenyje, kaip kentėjau jam mirus, tai tik­ riausiai į gera. Daugiau niekada nenoriu taip jaustis. Graži rugsėjo pradžios diena, nuo vandenyno dvelkiantis sūrus bri­ zas šnarina rudeninius gelsti pradėjusius lapus.

Uploaded by

Minant palei parką mano nuotaika linksma. Sunku niūroti tokią vaiskią dieną kaip ši. Makerlis Rod Ailande - žavus mažas Naujosios Anglijos miestelis. Mes, įsikūrę už poros šimtų metrų nuo žemyno, gali­ me pasigirti dviem tūkstančiais nuolatinių gyventojų, penkiais šimtais vasarotojų ir daugybe gražių vandenyno vaizdų.

Salą skrodžia patvinstanti upė, kurią kirsti privalo visi: ir automo­ biliai, ir pėstieji. Tolimajame parko gale yra veja, kurioje stūkso vėliavos stiebas, paminklas užsienio karuose žuvusiems makerliškiams ir miestelio įkūrėjo skulptūra. Pietuose veja virsta Atminimo kapinėmis, kurios pereina į parką su žvirgždu išbarstytais 32 Takeliais, žydinčiais medžiais, jau minėta upe, žaidimų aikš­ tele, futbolo ir beisbolo aikštelėmis.

Parką nusėję guobos ir Klevai, jį supa graži rudo smiltainio siena. Kiek tolėliau Nara- ganseto įlankoje plyti Džeimstaunas ir Niuportas, taigi mažąjį Makerlį turistai dažnai praleidžia. Mums tai netrukdo. Banės kepykla yra ties šiauriniu Įėjimu, iš jos matyti veja ir skulptūra, vaizduojanti Džeimsą Makerlį raitą ant Spragtuko na, žirgo vardo niekas nežino, bet visi jį vadiname Spragtuku.

Jei važiuočiau taip, atstumas iki darbo būtų vos aštuoni šimtai metrų.