Transformacija svorio netekimas clermont fl, Civilinio Proceso Teise (Lauzikas E. Mikelenas V. Nekrosius V.) - miskozverys.lt
Tačiau šiuose griuvėsiuose siautėjo ir juos kaupė ne kas kitas, o jis pats, ir visa, ką įsigydavo, tarsi žaidžiantis vaikas tučtuojau paversdavo šios aplinkos dalimi. Miesto gatves, vartus, aikštes ji paverčia bulvarinio romano iliustracijomis, šimtametei architektūrai atima banalų aiškumą ir su pirmykščiu intensyvumu atgręžia ją į aprašomus įvykius, kurie it senose tarnaičių knygutėse nurodomi tiksliomis citatomis su pa žymėtais puslapiais.
Komisijos reglamentas EB Nr. Kopenhagoje EBPO Toksinio poveikio dauginimuisi ir vystymuisi tyrimo darbo grupė aptarė poreikį atnaujinti esamas EBPO toksinio poveikio dauginimuisi ir vystymuisi bandymų gaires ir parengti naujas dar neaptartų vertinamųjų baigčių bandymų gaires 1. Darbo grupė rekomendavo natūraliai geriausias būdas numesti svorį poveikio nervų sistemos vystymuisi bandymų gaires rengti remiantis JAV aplinkos apsaugos agentūros angl.
Komisijos reglamentas EB Nr.
US EPA gairėmis; šios gairės nuo to laiko buvo pakeistos 2. Kopenhagoje įvyko antras transformacija svorio netekimas clermont fl posėdis, surengtas siekiant padėti Sekretoriatui rengti naujų toksinio poveikio nervų sistemos vystymuisi bandymo gairių projektą, taip pat patarti dėl pagrindinių šių gairių punktų, pavyzdžiui, dėl dalykų, susijusių su gyvūnų rūšių pasirinkimu, dozių davimo laikotarpiu, bandymo laikotarpiu, vertinamosiomis baigtimis ir rezultatų vertinimo kriterijais.
JAV toksinio poveikio nervų sistemai rizikos vertinimo gairės paskelbtos m. EBPO ekspertų konsultacinis posėdis ir Tarptautinio gyvybės mokslų instituto angl.
ILSI Rizikos mokslų instituto seminaras surengtas m. Šie posėdžiai surengti moksliniams ir techniniams klausimams, susijusiems su esamomis bandymų gairėmis, aptarti; rengiant šį bandymų metodą atsižvelgta į per posėdžius pateiktas rekomendacijas 4 5 6 7.
Papildoma informacija apie šio bandymų metodo taikymą, aiškinimą ir terminus pateikiama EBPO Rekomendaciniame dokumente angl. Yra žinoma, kad kai kurios cheminės medžiagos daro toksinį poveikį žmonių ir kitų rūšių gyvūnų nervų sistemos vystymuisi 10 11 12 Galimą cheminės medžiagos toksinį poveikį nervų sistemos vystymuisi gali prireikti nustatyti tam, kad būtų galima nustatyti ir įvertinti cheminės medžiagos toksines savybes.
Toksinio poveikio nervų sistemos vystymuisi tyrimų tikslas — surinkti duomenis, įskaitant duomenis apie dozių ir atsako ryšio ypatumus, apie galimą funkcinį ir morfologinį poveikį palikuonių nervų sistemos vystymuisi, galintį atsirasti toms medžiagoms palikuonis veikiant gimdoje ir gyvenimo pradžioje.
Toksinio poveikio nervų sistemos vystymuisi tyrimą galima atlikti kaip atskirą tyrimą, įtraukti į toksinio poveikio dauginimuisi ir arba toksinio poveikio suaugusių gyvūnų nervų sistemai tyrimą pvz.
11248 Haskell Dr, Clermont, FL 34711
Jeigu toksinio poveikio nervų sistemos vystymuisi tyrimas įtraukiamas į kitą tyrimą arba sujungiamas su kitu tyrimu, būtina išlaikyti abiejų rūšių tyrimų vientisumą. Visi bandymai turėtų atitikti taikomus teisės aktus, valdžios institucijų ir įstaigų gaires dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams tyrimams pvz.
Bandymų laboratorijos darbuotojai, prieš atlikdami tyrimą, turėtų susipažinti su visa turima informacija apie bandomąją cheminę medžiagą.
Ši informacija — tai cheminės medžiagos tapatumas ir struktūra, jos fizikinės ir cheminės savybės, visų kitų cheminės medžiagos in vitro arba in vivo toksinio poveikio bandymų rezultatai, giminingos struktūros cheminių medžiagų toksikologiniai duomenys ir numatomas -i medžiagos naudojimo būdas -ai. Ši informacija yra reikalinga, kad visiems suinteresuotiesiems asmenims būtų įrodyta, jog bandymas yra svarbus žmonių sveikatai saugoti ir padės pasirinkti tinkamą pradinę dozę.
Bandomoji cheminė medžiaga duodama gyvūnams gestacijos ir laktacijos laikotarpiu.
Bandymai su motininėmis patelėmis atliekami siekiant įvertinti poveikį vaikingoms ir žindančioms patelėms, jie taip pat gali suteikti palyginamosios informacijos motininės patelės versus palikuonys. Palikuonys toksiniam poveikiui nervų sistemos vystymuisi įvertinti atrenkami iš vadų atsitiktine tvarka. Vertinimą sudaro stebėjimai, kuriais siekiama nustatyti bendras neurologines ir elgsenos anomalijas, įskaitant fizinį vystymąsi, elgsenos ontogenezę, motorinį aktyvumą, motorinę ir jutiminę funkcijas, mokymąsi ir atmintį; jį taip pat sudaro galvos smegenų masės ir neuropatologinis vertinimas postnatalinio vystymosi ir brandos laikotarpiais.
Kai bandymų metodas yra taikomas kaip atskiras tyrimas, papildomai turimi kiekvienos grupės gyvūnai gali būti panaudoti konkretiems neurobihevioristiniams, neuropatologiniams, neurocheminiams arba elektrofiziologiniams bandymams, kurių rezultatais galima papildyti duomenis, gautus atliekant pagal šį bandymų metodą rekomenduojamus tyrimus 16 19 20 Šie papildomi bandymai gali būti taikomi ir motininėms patelėms, ir jaunikliams.
Be to, dar galima atlikti ex vivo arba in vitro bandymus, jei jais nekeičiamas in vivo bandymų vientisumas. Tinkamiausia bandomųjų gyvūnų rūšis yra žiurkės; jei reikia, galima naudoti kitas gyvūnų rūšis. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal šį bandymų metodą nurodytas gestacinio ir postnatalinio transformacija svorio netekimas clermont fl dienų skaičius yra būdingas būtent dažniausiai naudojamų veislių žiurkėms; jeigu pasirenkama kita gyvūnų rūšis arba ne dažniausiai naudojama veislė, reikėtų atitinkamai pakoreguoti dienų skaičių.
Kitos rūšies naudojimas turėtų būti pagrįstas toksikologiniais, farmakokinetikos ir arba kitais duomenimis. Į pagrindimą reikėtų įtraukti informaciją apie tai, ar yra atlikti tos rūšies postnatalinis neurobihevioristinis ir neuropatologinis vertinimai.
Dėl skirtingų veislių žiurkėms būdingų skirtingų elgsenos savybių reikėtų surinkti įrodymus, kad pasirinktos veislės žiurkės yra pakankamai vaisingos ir pakankamai jautrios.
Kitų rūšių patikimumą ir jautrumą tiriant toksinį poveikį nervų sistemos vystymuisi reikėtų pagrįsti dokumentais. Laikymo ir šėrimo sąlygos 8. Bandomųjų gyvūnų patalpos temperatūra turėtų būti 22 ± 3 °C. Apšvietimas turėtų būti dirbtinis, jo seka: 12 h šviesos ir 12 h tamsos. Apšvietimo ciklą taip pat galima keisti prieš poravimąsi ir per tyrimą, siekiant įvertinti funkcines ir elgsenos tamsoje šviečiant raudonai šviesait. Darant bet kokius šviesos ir tamsos ciklo pakeitimus, reikėtų numatyti pakankamai laiko aklimatizavimuisi, kad gyvūnai galėtų prisitaikyti prie naujo ciklo.
Gyvūnams šerti tinka įprastas laboratorijoje naudojamas pašaras, o geriamojo vandens kiekis neribojamas. Pašaro ir vandens pobūdį reikėtų aprašyti, abu reikėtų ištirti, ar juose nėra teršalų. Gyvūnai narveliuose gali būti laikomi atskirai arba mažomis tos pačios lyties grupėmis.
Poruojama turėtų būti šiam tikslui pritaikytuose narveliuose. Pasitvirtinus susiporavimui arba ne vėliau kaip 15 gestacijos dieną suporuoti gyvūnai turėtų būti atskiriami ir laikomi po vieną atsivedimo arba veisimo narveliuose.
Narveliai išdėstomi taip, kad būtų kiek įmanoma sumažintas bet koks galimas poveikis dėl narvelio buvimo vietos. Artėjant atsivedimui, suporuotos patelės turėtų būti aprūpinamos tinkamomis ir nustatytomis gūžtos sukimo medžiagomis. Gerai žinoma, kad netinkamas elgesys su gyvūnais arba stresas gestacijos metu gali turėti neigiamų padarinių, tarp jų — būti prenatalinio vados netekimo, vaisiaus arba postnatalinio vystymosi pakitimų priežastimi. Siekiant apsisaugoti nuo vaisiaus praradimo dėl veiksnių, nesusijusių su bandomosios cheminės medžiagos davimu, su gyvūnais gestacijos laikotarpiu reikėtų elgtis atsargiai ir vengti išorės veiksnių, pavyzdžiui, pernelyg didelio išorės triukšmo, keliamo streso.
Gyvūnų paruošimas Reikėtų naudoti sveikus dar bandymams nenaudotus ir prie laboratorijos sąlygų pripratintus gyvūnus, nebent tyrimas yra įtrauktas į kitą tyrimą žr.
Bandomieji gyvūnai turėtų būti aprašomi nurodant jų rūšį, veislę, šaltinį, lytį, masę ir amžių. Kiekvienam gyvūnui reikėtų priskirti unikalų identifikavimo numerį ir kiekvieną gyvūną juo pažymėti. Kiek įmanoma, visų bandymo grupių gyvūnai turėtų būti vienodos masės ir amžiaus ir atitikti normalias tiriamos rūšies ir veislės savybes. Kiekvienu dozės lygmeniu turėtų būti naudojamos jaunos, suaugusios, palikuonių neturėjusios patelės.
Document 32014R0900
Reikėtų vengti vienų tėvų palikuonių poravimo ir pasirūpinti, kad taip nenutiktų. Jeigu iš tiekėjo įsigyjamos jau vaikingos patelės, reikėtų joms leisti kurį laiką aklimatizuotis pvz.
Apvaisintos patelės atsitiktinės atrankos būdu suskirstomos į kontrolinę ir bandomąją grupes ir kuo tolygiau paskirstomos po visas grupes pvz. Grupėse turėtų būti po vienodą skaičių to paties patino apvaisintų patelių.
Kiekvienoje bandymo ir kontrolinėje grupėje turėtų būti pakankamas vaikingų patelių, kurios bus veikiamos bandomąja chemine medžiaga, skaičius tam, kad būtų gauta pakankamai palikuonių neurotoksiškumui vertinti. Kiekvienu dozės lygmeniu iš viso rekomenduojama naudoti po 20 vadų. Grupėms galima taikyti kartotinio arba šachmatinio dozavimo modelį, jeigu kiekvienoje grupėje užtikrinamas reikiamas bendras vadų skaičius ir taikomi tinkami statistiniai modeliai kartotinio dozavimo rezultatams apskaityti.
Vados dydis neturėtų viršyti naudojamos veislės graužikų vidutinio vados dydžio 8— Vadoje turėtų būti, jeigu tik tai įmanoma, po vienodą skaičių vyriškos ir moteriškos lyties jauniklių. Selektyvus jauniklių eliminavimas, pvz.
Vadas standartizavus atlikus brokavimą prieš atliekant tolesnį funkcinių vertinamųjų baigčių bandymą, tie konkretūs jaunikliai, kuriuos ketinama tirti prieš nujunkymą, ir tie, kuriuos ketinama tirti po nujunkymo, turėtų būti pažymėti unikalia žyma, naudojant bet kurį tinkamą humanišką jauniklių ženklinimo metodą pvz.
Walter Benjamin - Nusvitimai 2005 LT
Gyvūnų suskirstymas funkciniams ir elgsenos bandymams, galvos smegenų masės ir neuropatologiniam įvertinimui Pagal šį bandymų metodą galima taikyti įvairius būdus gyvūnams, kuriems in utero transformacija svorio netekimas clermont fl fx luna svorio kritimas laikotarpiu bus atliekami funkciniai ir elgsenos bandymai, vertinamas lytinis subrendimas, nustatoma galvos smegenų masė ir atliekamas neuropatologinis vertinimas, suskirstyti Tam tikrais atvejais papildomai galima atlikti ir kitus neurobihevioristinės funkcijos pvz.
Jaunikliai atrenkami iš kiekvienos dozės grupės ir paskirstomi vertinamosioms baigtims vertinti 4 PND arba vėliau.
Jauniklius reikėtų atrinkti taip, kad per kiekvieną bandymą kiekvienos dozės grupėje iš kiekvienos vados būtų, kiek tai yra įmanoma, paimta po lygiai abiejų lyčių gyvūnų. Atliekant motorinio aktyvumo bandymą, bandymai visais amžiaus etapais iki nujunkymo atliekami su ta pačia vyriškos ir moteriškos lyties jauniklių pora žr. Atliekant visus kitus elgsenos bandymus, galima imti tas pačias arba skirtingas vyriškos ir moteriškos lyties gyvūnų poras.
Atliekant nujunkytų jauniklių versus suaugusių gyvūnų kognityvinės funkcijos bandymus, gali tekti paskirti skirtingus jauniklius, taip siekiant išvengti rezultatų iškraipymo dėl amžiaus ir dėl išsidresavimo per ankstesnius tų rodiklių matavimus 26 Pradėjus nujunkymą 21 PND bandymams neatrinktus jauniklius galima humaniškai numarinti. Visus jauniklių suskirstymo pakeitimus reikėtų nurodyti. Statistinis mato vienetas turėtų būti vada arba motininė patelėne jauniklis. Tyrimams iki ir po nujunkymo, kognityviniams bandymams, patologiniams tyrimams ir t.
Rekomenduojamas minimalus gyvūnų skaičius kiekvienos dozės grupėje atliekant tyrimus iki ir po nujunkymo yra toks: Klinikiniai stebėjimai ir kūno masė Visi gyvūnai Po 20 kiekvienos lyties po 1 kiekvienos lyties iš vados Galvos smegenų masė po fiksavimo 11—22 PND Po 10 kiekvienos lyties po 1 iš vados Galvos smegenų nefiksuotų masė ~70 PND Po 10 kiekvienos lyties po 1 iš vados Neuropatologija panardinimas arba perfuzinė fiksacija 11—22 PND Po 10 kiekvienos lyties po 1 iš vados Neuropatologija perfuzinė fiksacija ~70 PND Po 10 kiekvienos lyties po 1 iš vados Lytinis subrendimas Po 20 kiekvienos lyties po 1 kiek vienos lyties iš vados Kiti vystymosi parametrai pasirinktinai.
