Ne hodžkino limfoma be svorio. Dienos kadras

Limfomą galima įtarti tik tuo atveju, jeigu nėra jokių limfmazgių tinimą sukėlusios infekcijos požymių arba limfmazgių tinimas neatslūgsta pora savaičių ar dar ilgiau. Dažnesnė vyresniems vyrams. Rokvilio nacionaliniame vėžio institute atliktoje apžvalgoje. Raidės pažymi, ar yra tam tikrų ligos simptomų, ar jų nėra. Zahra Mozaheb ir kt. Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo limfomos tipo, stadijos išplitimo , ligonio amžiaus, bendros sveikatos būklės bei nuo to, kuriuos organus limfoma yra pažeidusi.

Dažniausiai pasitaikantys T ir NK ląstelių limfomos potipiai: pirminė odos anaplastinė didelių ląstelių limfoma; pirminė sisteminė anaplastinė didelių ląstelių limfoma; periferinė T ląstelių limfoma, nepatikslinta; angioimunoblastinė T ląstelių limfoma; ekstranodalinė T ir ar NK ląstelių limfoma, nosies ir nosies tipo; enteropatinio tipo T ląstelių limfoma.

Taip pat nustatoma, ar limfoma yra vangios eigos, ar agresyvi. Suaugusiems žmonėms vangios ir agresyvios limfomos atvejų nustatoma maždaug vienodai.

  • Tyrimai, susiję su dieta, maisto papildais ir mitybos būkle pacientams, sergantiems ne Hodžkino limfoma Seleno papildų naudojimas pacientams, kuriems taikoma ne Hodžkino limfoma ir kurie gydomi chemoterapija Tyrėjai iš Ain-Shams universiteto Kaire, Egipte, įvertino 30 pacientų, kuriems buvo diagnozuota ne Hodžkino limfoma, duomenis, kad ištirtų didelių seleno natrio selenito dozių vartojimo poveikį šiems pacientams, kuriems buvo taikomas chemoterapinis gydymas.
  • Dažniausias simptomas — neskausmingas darinys kaklo, kirkšnies ar pažasties srityje.
  • Sulieknėti su safi
  • Please leave this field empty.
  • Limfoma – ne nuosprendis | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Vaikai dažniau serga agresyvios eigos ne Hodžkino limfoma. Vangios eigos ne Hodžkino limfoma. Vangi limfoma auga labai lėtai. Nustačius diagnozę gydymo ne visada prireikia. Gydymas skiriamas tik tuo atveju, jeigu atsiranda simptomų arba liga paūmėja. Gydymas dažniausiai būna sėkmingas, tačiau ne Hodžkino limfoma linkusi po keleto mėnesių ar metų sugrįžti.

Tokiu atveju gydymas atnaujinamas. Agresyvios eigos ne Hodžkino limfoma. Agresyvios ne Hodžkino limfomos vystosi greičiau.

ne hodžkino limfoma be svorio

Nustačius diagnozę dažniausiai prireikia skubaus gydymo. Daugelis agresyvių ne Hodžkino limfomų yra pagydomos. Kai kurios limfomos, pavyzdžiui, mantijos limfoma, nepriskiriamos nė vienai iš šių grupių, nes jos turi ir vangios, ir agresyvios limfomos savybių. Ne Hodžkino limfomos simptomai ir požymiai Bene dažniausias prasidedančios ligos požymis — patinę limfiniai mazgai limfadenopatija.

Hodžkino limfoma

Paprastai pirmiausiai padidėja vienos kaklo pusės, pažasties ar kirkšnies limfiniai mazgai. Patinę limfmazgiai neskausmingi, didėja iš lėto. Tiesa, kartais limfmazgius gali ir skaudėti. Jei pradinėse ligos stadijose pažeidžiami krūtinės ar pilvo srities limfiniai mazgai, tinimo galima ir nepastebėti.

Limfoma – ne nuosprendis

Jeigu patino vienas ar keli limfmazgiai, iš anksto nereikėtų per daug baimintis, nes dažniausiai tinimą sukelia infekcijos.

Limfomą galima įtarti tik tuo atveju, jeigu nėra jokių limfmazgių tinimą sukėlusios infekcijos požymių arba limfmazgių tinimas neatslūgsta pora savaičių ar dar ilgiau. Ne Hodžkino limfomos simptomai ir požymiai gali pasireikšti labai įvairiai, ir juos paprastai jaučia daugelis sergančiųjų, tačiau kai kuriais atvejais folikulinės limfomos, smulkių limfocitų limfomos, marginalinės zonos limfomos pacientai gali nejausti jokių simptomų. Specifinių limfomos simptomų yra tik keletas, todėl nustatyti ligos diagnozę neretai ypač sudėtinga.

Ne Hodžkino limfomos simptomai priklauso nuo to, kur prasidėjo onkologinis procesas ir kuriuos organus vėžys pažeidė. Bendrieji ne Hodžkino limfomos simptomai ir požymiai: patinę pilvo, kirkšnių, kaklo, pažastų limfmazgiai; padidėjusi blužnis ir ar kepenys; karščiavimas, be aiškios priežasties prasidedantis ir praeina; svorio netekimas per trumpą laiką; naktinis prakaitavimas ir šaltkrėtis; nuovargis.

Tapk nariu

Ne hodžkino limfoma be svorio Hodžkino limfomos kaulų čiulpuose simptomai ir požymiai Kai kuriems pacientams ne Hodžkino limfoma gali išplisti į kaulų čiulpus. Limfomai kaulų čiulpuose būdingi šie pagrindiniai simptomai: mažakraujystė anemijadusulys, nuovargis — sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių kiekiui; nusilpęs imunitetas — sumažėjus baltųjų kraujo ląstelių gamybai; kraujavimas iš nosies, itin kraujingos mėnesinės ar smulkios kraujosruvos odoje — sumažėjus kraujo plokštelių gamybai.

Pirminės smegenų limfomos simptomai ir požymiai Limfoma, kuri kyla smegenyse, vadinama pirmine smegenų limfoma arba pirmine centrinės nervų sistemos limfoma. Ši limfomos rūšis pasitaiko labai retai. Limfomai išsivysčius smegenyse gali varginti galvos skausmas, traukuliai, trikti mąstymas, valingi rankų ir kojų judesiai, pasireikšti asmenybės pokyčių. Kartais į galvos smegenis gali išplisti agresyvios limfomos.

Ląstelių svorio netekimas, Šis vėžys nusinešė Antonovo gyvybę: pirmi simptomai primena peršalimą

Šių limfomų simptomai panašūs į pirminės smegenų limfomos simptomus. Ne Hodžkino limfomos tyrimai ir diagnostika Ne Hodžkino limfomos diagnozę ir navikinio proceso išplitimą organizme padeda nustatyti įvairūs tyrimai. Remiantis tyrimais taip pat galima parinkti efektyviausią gydymo taktiką. Prieš paskirdamas instrumentinius tyrimus, gydytojas onkologas pirmiausiai surenka medicininę ligos istoriją anamnezę — nuodugniai apklausia pacientą apie ligos pradžią, trukmę ir simptomus.

Please leave this field empty. Limfomos Limfomos — tai grupė kraujo vėžių, atsirandančių limfinėje sistemoje. Limfomos metu sutrinka normali tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių — limfocitų — gamybos reguliacija, ir nesustabdomai ima gamintis pakitę limfocitai.

Po to atlieka fizinį ištyrimą — čiuopia limfinius mazgus, kepenis, blužnį. Jei įtaria ne Hodžkino limfomą, rekomenduoja pacientui atlikti biopsiją, laboratorinius kraujo tyrimus ir vaizdinimo tyrimus. Jeigu įtariama limfoma, audinio gabalėlis dažniausiai imamas iš kaklo, pažasties ar kirkšnies limfmazgio.

Jei įtariamas kuris nors ne Hodžkino limfomos potipis, gali būti atliekama odos biopsija. Audinio gabalėlis arba bioptatas tiriamas mikroskopu.

ne hodžkino limfoma be svorio

Biopsija yra vienintelis tyrimas, kuris patvirtina limfomos diagnozę. Kompiuterinės tomografijos tyrimas KT.

Tai radiologinis tyrimo metodas. Naudojant KT galima pamatyti įvairius pakitimus padidėjusius limfmazgius ir auglius ir išmatuoti naviko dydį. Kompiuterinė krūtinės, pilvo ir dubens srities tomografija padeda nustatyti ne Hodžkino limfomos išplitimą į plaučius, limfmazgius ir kepenis.

Pozitronų emisijos tomografija PET. Šis tyrimas yra vienas iš naujausių radiologinės diagnostikos metodų, taikomų onkologijoje. PET padeda nustatyti biocheminius pakitimus, greičiau aptikti naviką ar limfomą, pamatyti metastazes, pasirinkti optimaliausią gydymo metodą ar apsispręsti dėl naviko šalinimo operacijos. Jungtinė integruota PET ir KT technologija leidžia pamatyti, kurioje anatominėje organizmo virtoje vyksta biocheminiai pokyčiai, kiek energijos sunaudoja navikiniai ir kiek — sveiki audiniai.

Kaulų čiulpų aspiracija ir biopsija. Kaulų čiulpai užpildo kaulo ertmę. Jie sudaryti iš kietosios ir skystosios dalių. Atliekant kaulų čiulpų aspiraciją plona adata ištraukiamas kaulų čiulpų skysčio mėginys. Atliekant biopsiją paimamas nedidelis gabalėlis kaulo. Mėginiai tiriami laboratorijoje. Šie tyrimai reikalingi ligos diagnozei patvirtinti ir nustatyti, ar limfoma neišplitusi į kaulų čiulpus.

Molekuliniai tyrimai. Šie tyrimai atliekami siekiant nustatyti, ar limfomos ląstelėse yra specifiškai pakitusių genų, baltymų, chromosomų ar kitų veiksnių, būdingų ne Hodžkino limfomai.

Jeigu atlikus visus tyrimus ne Hodžkino limfomos diagnozė patvirtinama, labai svarbu nustatyti ligos stadiją. Ne Hodžkino limfomos stadijos Nustatant ne Hodžkino limfomos stadiją atsižvelgiama į tai, kiek ir kuriose kūno vietose yra pažeistų limfmazgių, ar limfoma išplitusi į kitus limfinius mazgius, taip pat ar limfoma iš limfinės sistemos išplitusi į kitus organus. Pagal vėžinių ląstelių išplitimą skiriamos 4 limfomos stadijos.

Ne Hodžkino limfomos gydymas Pagrindiniai ne Hodžkino limfomos gydymo būdai yra chemoterapija, radioterapija ir biologinė terapija imunoterapija. Rečiau taikomas chirurginis gydymas ir didelių dozių chemoterapija su kamieninių kraujo ląstelių persodinimu. Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo limfomos tipo, stadijos išplitimoligonio amžiaus, bendros sveikatos būklės bei nuo to, kuriuos organus limfoma yra pažeidusi. Ne Hodžkino limfomos prognozė priklauso nuo daugelio veiksnių: limfomos tipo ir stadijos, vangaus ar agresyvaus naviko augimo, ligos atsako į gydymą.

Ankstyvos stadijos ne Hodžkino limfoma gydoma lengviau, bet ir pažengusios ligos prognozė yra gera. Agresyvi ne Hodžkino limfoma vystosi greitai, tačiau ji kur kas jautresnė chemoterapijai nei vangi limfoma.

Vangios eigos ne hodžkino limfoma be svorio Hodžkino limfoma auga lėtai, ji beveik nesukelia simptomų ir nepažeidžia kitų organų, todėl pradinėse ligos stadijose gydymo ne visada prireikia. Stebimiems pacientams reguliariai atliekami įvairūs laboratoriniai ir ne hodžkino limfoma be svorio tyrimai. Tyrimai rodo, kad pacientų, kuriems taikytas tik aktyvus stebėjimas, ir pacientų, kuriems liga pradėta gydyti nesant simptomų, išgyvenamumo rodikliai nesiskiria.

Chemoterapija Chemoterapiniam ne Hodžkino limfomos gydymui naudojami priešvėžiniai vaistai, kurie žudo navikines ląsteles arba stabdo jų dauginimąsi limfiniuose mazguose, kituose limfinės sistemos organuose ir kaulų čiulpuose. Pažengusios stadijos ne Hodžkino limfoma dažniausiai gydoma intravenine chemoterapija — vaistai leidžiami svorio metimas 1 m į veną. Gydymo kursas trunka keletą mėnesių. Gydymui paprastai naudojamas kelių vaistų derinys.

Vaistų parinkimas, chemoterapijos kurso trukmė ir chemoterapijos intensyvumas priklauso nuo limfomos tipo ir stadijos.

Dažniausiai naudojamas chemoterapinių ne hodžkino limfoma be svorio derinys vadinamas CHOP. Jis susideda iš ciklofosfamido, doksorubicino, vinkristino ir prednizolono.

Monokloninių antikūnų arba biologinė terapija Šis gydymo būdas kartais derinama su chemoterapija. Monokloniniai antikūnai yra priemonė numesti svorio baltymai, kurie prisitvirtina prie pakitusių limfocitų, todėl nežaloja sveikų žmogaus ląstelių. Prisitvirtinęs antikūnas piktybinę ląstelę nužudo arba padaro ją jautresnę chemoterapijai. Spindulinės terapija Spindulinis gydymas dažniausiai taikoma po chemoterapijos arba abi procedūros atliekamos kartu.

Procedūrų eiliškumas priklauso nuo ne Hodžkino limfomos potipio.

Dieta ir mityba sergant ne Hodžkino limfoma

Paprastai spinduline terapija gydoma neišplitusi limfoma ir storesni nei 10 cm limfmazgių navikai. Spindulinis gydymas gali būti skiriamas ir skausmui mažinti. Kamieninių ląstelių persodinimas transplantacija Kamieninių ląstelių transplantacija atliekama tais atvejais, jei liga sugrįžta arba priešinasi klasikiniam gydymui. Ligoniui dažniausiai persodinamos jo paties kamieninės ląstelės, toks būdas vadinamas autologiniu persodinimu. Alogeninė arba donoro identiško dvynio, giminingo arba negiminingo donoro kamieninių ląstelių transplantacija ne Hodžkino limfoma sergantiems asmenims taikoma palyginti retai.

ne hodžkino limfoma be svorio

Chirurginis gydymas Chirurginis gydymas taikomas palyginti retai, kai būtina šalinti limfomos pažeistą organą pavyzdžiui, blužnį arba jo dalį, taip pat siekiant sumažinti naviko tūrį prieš chemoterapiją. Gydymo šalutinio poveikio mažinimas Limfomos gydymas dažnai sukelia šalutinį poveikį.

Limfomos – onkologiniai susirgimai, gresiantys tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms

Pacientą prižiūrinčios medikų komandos tikslas — padėti išvengti nepageidaujamų reakcijų arba jas suvaldyti. Tokia pagalba vadinama palaikomąja arba paliatyvia priežiūra ir yra svarbi gydymo plano dalis nepriklausomai nuo ligos stadijos.

Dažnai pacientams vienu metu taikomas dvejopas gydymas — nuo limfomos ir nuo gydymo sukeltų šalutinių padarinių. Toks gydymas daugeliui pacientų palengvina simptomus ir pagerina gyvenimo kokybę. Chemoterapijos šalutinis poveikis priklauso nuo individualių paciento savybių, gydymui naudojamo vaisto ir jo dozės bei gydymo trukmės.

Dažniausiai chemoterapija sukelia nuovargį, laikiną kraujo ląstelių kiekio sumažėjimą, pykinimą ir vėmimą, plaukų slinkimą, apetito stoką, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą, bėrimą, gali pažeisti nervinį audinį ir pakenkti širdies darbui, padidinti riziką sirgti infekcijomis. Spindulinės terapijos šalutinis poveikis gali pasireikšti nuovargiu ir nesmarkiomis odos reakcijomis. Pasibaigus gydymui daugelis šalutinių reiškinių ilgainiui išnyksta, tačiau kai kuriais atvejais spindulinio gydymo poveikis gali išlikti ilgam, pavyzdžiui, švitinimas dubens srityje gali sukelti nevaisingumą, todėl pacientui dar iki gydymo pradžios reikėtų aptarti su gydytoju lytinių ląstelių išsaugojimo galimybes.

Šalutiniams reiškiniams mažinti gali būti taikomas simptominis gydymas.