Birmingamo riebalų nuostolis hoover al
Arčis, ką tik paleidęs iš burnos nuorūką, kuri vis tiek geso, pastebėjo, kaip Klara skubiai ją užmynė. Išglebęs tipas plonais ūseliais ir laibu balsu paklausė: Ar turite patirties, pone Dzounsai? Klara nuraudo, kiek tik gali nurausti juodaodžiai, ir nudelbė akis.
Tad kelias dienas jis nekreipė dėmesio į monetos sprendi mą ir tiesiog vežiojosi mašinoje dulkių siurblio žarną. Vakarais jis žvelgdavo pro priekinį birmingamo riebalų nuostolis hoover al į bekraštį dangų, ir jį apimdavo nu valkiotas suvokimas, koks jis menkas visatoje, mažytis ir be šak nų. Jis pagalvojo, kokią žymę paliktų pasaulyje, jei pranyktų, ir ta žymė atrodė nepastebima, per maža, kad apskaičiuotum.
Ir visą laiką siurblio žarna lyg milžiniškas suglebęs pimpalas gulėjo ant užpakalinės sėdynės, pašiepdama jo tykią bai mę, kvatodama iš jo balandiškų žingsnelių budelio link, vaipyda- masi iš jo bejėgiško neryžtingumo.
O gruodžio 29 dieną jis nuėjo pas savo seną draugą Samadą Miahą Ikbalį.
Gal tokia bičiulystė ir netikėta, bet tai buvo seniau sias draugas, kokį tik jis turėjo, - bengalas musulmonas, su kuriuo jie kovojo išvien, kai dar reikėjo kovoti, ir kuris jam priminė tą karą; karą, kuris kai kam primindavo taukuotus lašinius ir nu sipieštas kojines, bet Arčiui - ar edamame verčia jus mesti svorį, kortavimą ir aitrų užjūrių alkoholio skonį.
Pradėk naują gyve nimą. Štai ko tau reikia. Na, jau gana: susilyginsiu su tavo penkiais penkiukais ir dar penkiais pakelsiu.
Patalpa, kurioje jie sėdėjo ir kas vakarą susitikdavo pavakarieniauti, buvo pusiau kavinė, pusiau lošimo irštva, priklausanti irakiečių šeimai, kurios gausius narius kamavo ta pati bjauri odos liga. Kai vedžiau Alsaną, man lyg akys atsivėrė, supranti? Ji man atveria naujas galimybes. Ji tokia jauna, tokia žvitri - kaip gaivaus oro gūsis. Prašai mano patarimo? Štai ką patarsiu. Mesk senąjį gyvenimą - jis nesveikas, Arčibaldai.
Svorio netekimas 20kg per 2 mėnesius, Svorio netekimas 20 kg per mėnesį, Numesti svorio 2 mėnesiai
Tau jis visai ne į sveikatą. Samadas su didele užuojauta pažvelgė į jį, nes Arčis jam labai rūpėjo. Karo metų draugystę nutraukė trys dešimtys metų skirtin guose žemynuose, bet metų pavasarį Samadas atvyko į Angli ją, pusamžis vyras, ieškąs naujo gyvenimo su dvidešimtmete nuota ka, smulkute Alsana Begum mėnulio veidu ir gudriomis akutėmis.
Apimtas nostalgijos ir šioje salelėje nepažinodamas nieko daugiau, Samadas susirado Arčį ir atsikraustė į tą patį Londono rajoną. Ir lėtai, bet tvirtai du vyrai iš naujo kurstė jau kitokią bičiulystę. Jis vienu elegantišku judesiu sprigtelėjo jas kairiosios rankos nykščiu, ir jos vėduokle nukrito ant stalo.
Svorio netekimas 20kg per 2 mėnesius
Kas už manęs dabar eis? Jau ir pirmą sykį buvo nelengva susirasti pačią. Tu dar nė nesutikai savo pačios. Šita Ofelija, Arei, ji visai tau netiko. Kiek leidi man suprasti, ji nė netinka mūsų laikams Jis turėjo galvoje Ofelijos beprotybę, dėl kurios ji dažnai ma nydavo esanti garsiojo penkiolikto amžiaus menų gerbėjo Kozimo de Medičio tarnaitė. Dabar ne jos laikai!
Galbūt net ne jos tūkstantmetis. Šiuolaikinis gyvenimas tą moterį užklupo visai birmingamo riebalų nuostolis hoover al ir patvarkė pro visus galus. Proto jai nebeliko. Tu drabužinėje pasiėmei ne savo gyvenimą ir turi jį grąžinti.
Be to, ji nepadovanojo tau vaikų Kei st os ant r os i os Arči o D ž oun s o v edybos gyvenimas be vaikų, Arei, ko gi jis vertas? Bet gyvenime būna ir daugiau progų; tikrai, būna ir daugiau. Patikėk, aš žinau.
Tau, - tęsė jis, skersa nudžiūvusia ranka susibraukdamas dešimtukus, - apskritai nereikėjo jos vesti. Kad jį kur, tą žvilgsnį atgal, pagalvojo Arčis. Jo rega visada nepriekaištinga.
- Pašalinti riebalų dėmes nuo sienų
Galiausiai, dvi dienos po šio pokalbio, ankstyvą Naujųjų metų rytą, skausmas ėmė taip draskyti, kad Arčis nebeįstengė lai kytis Samado patarimo. Jis nusprendė verčiau marinti savo kūną, nusižudyti, išsivaduoti iš tokio gyvenimo kelio, kuris nuolat vedė klystkeliais, į miškus ir laukus, kol galiausiai visai pranyko, nes trupinėlius surijo paukščiai. Kai į mašiną ėmė plūsti dujos, jam, kaip ir dera, prieš akis prabė go visas gyvenimas iki šiandien.
Pasirodė, kad žiūrėti beveik nėra į ką, visai nelinksma, o dvasingumu prilygsta karalienės kalbai. Nyki vaikystė, nevykusios vedybos, bedžiaugsmis darbas - kla sikinis triumviratas - viskas pralėkė prieš akis greitai, tyliai, be veik be dialogų, labai panašiai, kaip ir pirmąjį kartą.
Zadie Smith - Balti Dantys 2012 LT PDF
Arčis nebu vo smarkiai linkęs tikėti likimu, bet geriau pagalvojus jam tikrai pasirodė, kad ypatingų pastangų dėka predestinacija užtikrino, jog gyvenimas jam būtų parinktas kaip valdiška Kalėdų dovana - ankstyva ir tokia pat, kaip visų. Žinoma, buvo karas; jis dalyvavo kare, tik paskutiniais jo metais, sulaukęs vos septyniolikos, bet kažin, ar tai skaitosi. Ne buvo fronte, nieko panašaus. Jie su Samadu, seniu Šernu, mieluoju Semiu, žinia, turėjo ką papasakoti, jei kam nors įdomu, Arčis net galėjo parodyti kojoje įstrigusią skeveldrą - tik niekam neįdomu.
Apie tai niekas nebenorėjo kalbėti. Tai pasidarė lyg luošybė ar bjaurus apgamas. Lyg plaukai nosyje. Žmonės nugręždavo akis.
Jei kas nors paklausdavo Arčio: Tai ką gyvenime nuveikei? Iš tikrųjų niekas nenorėjo girdėti. Išglebęs tipas plonais ūseliais ir laibu balsu paklausė: Ar turite patirties, pone Dzounsai? Ir Arčis paaiškino. Papasakojo apie Samadą. Apie jų Čerčilio tanką. Tuomet tas išglebėlis pasi lenkė virš stalo, visas patenkintas, visas kostiumuotas, ir atsakė: Mums negana, kadjūs kovojote kare, pone Dzounsai.
Zadie Smith - Balti Dantys LT PDF | PDF
Karo patirtis čia netinka. Būtent, ką? Karas niekam netiko - nei aisiais, nei juolab aisiais.
Niekas, ką jis veikė tada, netiko dabar. Šiuolaikine kalba sakant, tuomet išmokti įgūdžiai netinkami, neperkeliami. Odar kokios nors patirties turite, pone Dzounsai? Bet, žinoma, jokios patirties, kad ją kur, jis neturėjo, britų švietimo sistema jau prieš daug metų kikendama pakišo jam koją.
Arčis to kiems lakštams laiko neturėjo. Jei jų nepasistengta tvarkingai su lankstyti, kam jam vargintis juos skaityti pasakykit, a?
O dar? Na, Arčis ne visada lankstė popierių. Kadaise jis buvo dviračių lenktynininkas.
Lenktyniauti Arčiui patiko todėl, kad sukdavaisi vis ratu. Vis ratu. Galėjai nuolat važiuoti vis geriau, apsukti ratą vis greičiau, padaryti teisingai. Tik kad Arčis niekada nevažiavo geriau. Neblogas laikas, net pasaulinės klasės standartas. Bet trejus metus kiekvieną ratą jis apsukdavo 26 1. Kei st os ant r os i os Arči o D žoun s o vedybos lygiai per 62,8 sekundės.
Tad kelias dienas jis nekreipė dėmesio į monetos sprendi mą ir tiesiog vežiojosi mašinoje dulkių siurblio žarną. Vakarais jis žvelgdavo pro priekinį stiklą į bekraštį dangų, ir jį apimdavo nu valkiotas suvokimas, koks jis menkas visatoje, mažytis ir be šak nų. Jis pagalvojo, kokią žymę paliktų pasaulyje, jei pranyktų, ir ta žymė atrodė nepastebima, per maža, kad apskaičiuotum. Ir visą laiką siurblio žarna lyg milžiniškas suglebęs pimpalas gulėjo ant užpakalinės sėdynės, pašiepdama jo tykią bai mę, kvatodama iš jo balandiškų žingsnelių budelio link, vaipyda- masi iš jo bejėgiško neryžtingumo.
Kiti dviratininkai sustodavo pažiūrėti, kaip jis važiuos. Jie atremdavo dviračius į šlaitą aš tiesiog noriu sulieknėti sekdavo laiką rankiniais laikrodžiais. Kaskart 62,8.
Šitoks nesugebėjimas tobu lėti tikrai pasitaiko labai retai. Tam tikra prasme toks pastovu mas - tikras stebuklas.
Arčiui patiko minti dviratį, jam pastoviai gerai sekėsi ir iš tų laikų jis išsaugojo vienintelį tikrai puikų prisiminimą. Deja, olimpinių žaidynių įrašuose šį faktą pražiopsojo nevala sekretorė, kuri vieną rytą grįžo po kavos pertraukėlės užsisvajojusi ir perrašinėdama sąrašą iš vieno lapo į kitą praleido jo pavardę. Ateities Kartų Valdovė nušveitė Arčį už sofos ranktūrio ir pamiršo. Vienintelis įrodymas, kad tai apskritai nutiko, buvo ilgus metus iš paties Ibelgauftso retsykiais ateidavę laiškai ir rašteliai.
Pavyzdžiui: m. Mielas Arčibaldaiy pridedu mudviejų su mieląja pačiute nuotrauką mūsų sode, priešais labai nemalonią statybvietę. Nors jis Arkadijos neprimena, statau čia paprastutį velodromą - visai ne tokį, kokiame mudu lenktyniavome, bet mano poreikiams pakaksimą.
Jis bus daug mažesnis, bet, matai, statau jį vaikams, kurių dar susilauksime. Sapnuose regiu juos, minančius aplink jį, o nubundu su pasakišku šypsniu!
Kai baigsime statybas, labai prašysime Tave mus aplankyti. Kas birmingamo riebalų nuostolis hoover al būtų vertas pakrikštyti treką Tavo garbingam varžovui, Taip pat atvirukas, gulįs ant prietaisų skydelio net ir tądien, jo Beveik Mirties dieną: Arči s 1 9 7 41 m. Mielas Arčibaldai, nusprendžiau išmokti groti arfa. Jei nori, toks mano pasiryžimas Naujiesiems metams. Suprantu, kad vėlokai, bet juk niekada nevėlu mokytis, ko ant kupros nenešiosi, sutinki? Žinai, tas instrumentas sunkiai prislegiapetį, betjo garsas tiesiog angeliškas, ožmonai sujuo atrodau labaijautrus.