Dirgliosios žarnos sindromas gali sumažinti svorį
Jų gausu daržovėse, vaisiuose, grūduose, sėlenose, ankštiniuose produktuose, neskaldytuose riešutuose. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Tai patiria turintys sausų akių sindromą, lėtinio nuovargio sindromą, fibromialgijos sindromą ir kitus sindromus, kurių apstu neseniai atsirado dar vienas — pokovidinis sindromas. Paprastai žmogus turi išgerti 4—6 stiklines, arba apie pusantro litro paprasto vandens, o jei vargina vidurių užkietėjimas, rekomenduojama išgerti apie 2 litrus. Lietuvoje duomenų apie sirgimo dažnumą nėra.
Jis blogina pacientų gyvenimo kokybę, yra susijęs su didelėmis išlaidomis diagnostikai bei gydymui. Šis funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas pasireiškia pilvo skausmais ar diskomfortu bei pakitusios išmatų konsistencijos ir tuštinimosi dažnumu. Jokių organinės patologijos požymių dirgliosios žarnos sindromo atvejais nenustatoma.
Dirgliosios žarnos sindromas gali sumažinti svorį įvairiose šalyse yra panašus, todėl manoma, kad jis nepriklauso nuo įvairioms populiacijoms būdingų mitybos, genetikos, aplinkos veiksnių.
Dirgliosios žarnos sindromas
Vakarų šalyse šiuo sindromu ar kartu su juo ir kitomis funkcinėmis ligomis serga 23 proc. Pacientų amžius įvairus, dažniausiai 20—50 metų.
- Ar galiu numesti riebalus per menesi
- Dirgliosios žarnos sindromas (IBS), Gali svorio netekimas padėti ibs
Lietuvoje duomenų apie sirgimo dažnumą nėra. Ligos kilmė neaiški Sindromo etiologija nėra dirgliosios žarnos sindromas gali sumažinti svorį, bet žinoma, kad dirgliosios žarnos sindromo pradžiai ir eigai didelės reikšmės turi persirgtos žarnų ligos, infekcija, psichosocialiniai veiksniai, stresas, nuolatinis psichologinis diskomfortas, kancerofobija, chirurginės procedūros, antibiotikų vartojimas, neracionali mityba.
Patofiziologiniai šio sindromo mechanizmai vis dar tiriami. Lėtinė atsinaujinanti ligos eiga Dirgliosios žarnos sindromo simptomai nepaaiškinami struktūriniais ar biocheminiais pokyčiais. Jie yra lėtiniai ir kartojasi.
Dažniausias ir labiausiai varginantis simptomas — pilvo skausmas, paprastai spazminio pobūdžio, kintančio intensyvumo. Pilvo skausmo lokalizacija ir pobūdis gali kisti. Pacientai pastebi, kad skausmas suintensyvėja esant emociniam stresui, pavalgius ir sumažėja išsituštinus.
Dirgliosios žarnos sindromas: nepavojingas, bet gydyti reikia
Moterys nurodo, kad simptomų paūmėjimai susiję su menstruacinio ciklo faze. Be pilvo skausmo, kiti lydimieji požymiai dirgliosios žarnos sindromui nebūdingi. Jei yra anoreksijos požymių, mažėja svoris, skausmas naktį prikelia iš miego, reikalingas nuodugnesnis tyrimas dėl galimos organinės patologijos.
Kitas dirgliosios žarnos sindromui būdingas simptomas — pakitęs tuštinimosi dažnumas ir ar oksibutininas mažina svorį. Gali vyrauti viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimo protrūkiai kaitaliotis su vidurių užkietėjimu.
Išmatų konsistencijos kitimas priklauso nuo žarnų turinio slinkimo. Kuo peristaltika vangesnė, slinkimas lėtesnis, tuo išmatos kietesnės konsistencijos. Kai vyrauja šis simptomas, dažniausiai viduriuojama rytais, pavalgius, noras tuštintis užeina staiga, po to vargina nevisiško išsituštinimo pojūtis.
Išmatose gali būti gleivių. Viduriavimas naktį, riebios, kraujingos išmatos dirgliosios žarnos sindromui nebūdinga. Vidurių užkietėjimas gali būti protarpinis, trukti keletą dienų, yra lydimas tenezmų, stanginimosi tuštinantis. Be šių dažniausių simptomų, galimi ir kiek retesni: vidurių pūtimas, raugėjimas, viršutinės virškinamojo trakto dalies simptomai rėmuo, funkcinė dispepsija, pykinimas, ankstyvo sotumo pojūtis, ne širdies kilmės krūtinės skausmasne virškinamojo trakto sutrikimai galvos, raumenų, stuburo skausmas, fibromialgija, sutrikusi šlapimo pūslės funkcija, sutrikęs lytinis gyvenimas, dispareunija, dismenorėja.
Pilvo apačios skausmas Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės.
Dirgliosios žarnos sindromo simptomus gali pasunkinti stresas, nerimas, panikos priepuoliai, depresija, infekcijos, antibiotikų vartojimas, operacijos, kai kurie maisto produktai ir vaistai. Northcutt ir bendr. Dirgliosios žarnos sindromo diagnozavimas Kadangi specifinio tyrimo, padedančio pagrįsti dirgliosios žarnos sindromo diagnozę, nėra, ilgus metus ji būdavo nustatoma, kai, atlikus gausybę virškinamojo trakto diagnostinių tyrimų, organinės patologijos požymių rasti nepavykdavo.
Pastebėjus, kad tiriami pacientai visada nurodo daug įvairaus pobūdžio nusiskundimų, nuspręsta atrinkti būdingiausius ir suformuluoti kriterijus, padedančius patvirtinti dirgliosios žarnos sindromo diagnozę. Sudaryta darbo grupė m.
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): kas sukelia ir kaip gydyti?
Naujausieji — Romos III kriterijai — sudaryti metais. Jais remiantis, dirgliosios žarnos sindromas gali būti nustatomas, kaiper pastaruosius tris mėnesius bent tris dienas per mėnesį pilvo skausmas ar diskomfortas būna kartu su bent dviem iš šių reiškinių: . Be to, įtariant dirgliosios žarnos sindromą svarbu tinkamai surinkti anamnezę, atkreipti dėmesį į psichosocialinius veiksnius.
Svarbu išsiaiškinti duomenis apie ankstesnį gydymą ir vartotus vaistus, nustatyti, ar nėra pavojaus simptomų amžius — daugiau nei 50 metų, kraujavimo požymiai, kūno masės mažėjimas, karščiavimas, steatorėja, nepertraukiamas viduriavimas, naktį prikeliantis skausmas, staigus tuštinimosi pobūdžio pokytis, antibiotikų vartojimas, organinės virškinimo sistemos ligos šeimoje, uždegimo rodiklių kraujyje padidėjimas. Papildomi tyrimai dažniausiai atliekami norint paneigti malabsorbcijos sindromą sąlygojančias patologijas, storosios žarnos navikinius pakitimus, infekcijas, žarnų uždegimo ligas, endokrininės sistemos patologiją ir kt.
Surinkus detalią anamnezę, paneigus pavojaus simptomus, įvertinus psichosocialinius rizikos veiksnius bei atlikus pagrindinius laboratorinius tyrimus bendrasis kraujo tyrimas, CRB, slapto kraujo išmatose testasdiagnozė gali būti patvirtinama. Jei pacientui nustatomas bent vienas pavojaus simptomas, reikia tirti nuodugniau.
Dirgliosios žarnos sindromo gydymą reikėtų pradėti nuo emocijų valdymo ir maitinimosi korekcijos
Papildomi tyrimai priklauso nuo vyraujančių nusiskundimų, nustatytų pavojaus simptomų. Pacientams, vyresniems nei 50 metų, žarnyno navikiniam procesui paneigti atliekama kolonoskopija. Ji reikalinga ir įtariant žarnų uždegimo ligas, mikroskopinį kolitą. Esant intensyviam viduriavimui, rekomenduojama ištirti vitamino B12 kiekį serume, keturių kūno tipų svorio metimas rūgšties, geležies koncentraciją kraujyje, skydliaukės hormonus, kepenų fermentus, atlikti išmatų mikroskopinį tyrimą.
Imunosupresijos būklės pacientams; grįžusiems iš endeminių šalių; įtariant maisto toksikoinfekcijas, turėtų būti atliekami išmatų tyrimai dėl parazitų, patogeninių bakterijų. Gydoma ilgą laiką, dauguma pacientų, kuriems nustatytas dirgliosios žarnos sindromas, gali būti gydomi pirminės sveikatos priežiūros centruose. Gydymo efektyvumą sunku įvertinti dėl stipraus placebo efekto.
Dažnai pakanka pakeisti mitybą ir gyvenseną. Jei simptomai varginantys, sunkesni, gali prireikti ir medikamentinio gydymo. Kad pacientas pakeistų mitybą ir gyvenseną, svarbu išaiškinti sveikos mitybos principus, išmokyti atskirti maisto produktus, kurie sunkina simptomus.
Pokalbiui apie mitybą reikia skirti daug laiko, nes gerai suveikia placebo efektas, ir paciento aišku, kad gydytojui jo sveikata yra svarbi. Medikamentinis gydymas skiriamas atsižvelgiant į dirgliosios žarnos sindromo vyraujančius simptomus.
Vyraujant vidurių užkietėjimui, pacientas turėtų suvartoti 1,5—2 l skysčių per parą, nes išmatų konsistencija priklauso ir nuo jose esančio vandens kiekio.
Ne kiekvienas skausmas – vėžys
Taip pat patariama vartoti produktus, kurie sudėtyje turi skaidulų, organinių rūgščių rūgpienis, rūgštūs vaisiai, vaisių sultys ir kt.
Rekomenduojamos ir išmatų tūrį didinančios priemonės bei hiperosmosiniai vidurių laisvinamieji vaistai. Hiperosmosinių vaistų grupę sudaro laktuliozė, makrogolis, sorbitolis, magnio ir natrio sulfatas citratas ir kt. Iš Lietuvoje registruotų preparatų dažniausiai skiriami laktuliozė Duphalacišmatų tūrį didinantys vaistai pvz. Vyraujant viduriavimui, įprastinis standartinis vaistinis preparatas yra loperamidas po 2 mg iki didžiausios 40 mg dozės per parą.
Be jo, gali būti skiriama kalcio karbonato, bismuto preparatų cholestiraminas.
- Nors ir nemalonus bei galintis stipriai pabloginti gyvenimo kokybę, didesnio pavojaus sveikatai šis sutrikimas nekelia.
- Industrializacija ir urbanizacija mūsų laikų liga.
- Svorio metimas shawnee ks
- Dirgliosios žarnos sindromas vargina vis jaunesnius - DELFI Gyvenimas
- Dirgliosios žarnos sindromas: nepavojingas, bet gydyti reikia Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Dirgliosios žarnos sindromą DŽS bent kartą gyvenime patiria apie 25 proc.
Pilvo skausmui, vienam labiausiai varginančių dirgliosios žarnos sindromo simptomų, malšinti skiriama spazmolitikų: mebeverinas, otilonio bromidas, alverino citratas, drotaverinas, buskopanas. Mebeverinas Duspatalin tiesiogiai veikia žarnų lygiųjų raumenų ląsteles, blokuodamas jų Na kanalus, atpalaiduoja spazmus, nesukelia žarnų hipotonijos, nes nepašalina K jonų iš ląstelės.
Dalis pacientų, sergančių dirgliosios žarnos sindromu, gydomi antibakteriniais vaistais. Jie padeda sumažinti pilvo skausmą, pūtimą.
Jis blogina pacientų gyvenimo kokybę, yra susijęs su didelėmis išlaidomis diagnostikai bei gydymui.
Vieni pacientai 14 dienų vartojo žarnyne nesirezorbuojantį antibiotiką rifaksiminą po mg 3 k. Gydant rifaksiminu ženkliai sumažėjo pilvo skausmas ir pūtimas.
- Ką aš valgau kad sulieknėčiau
- Dirgliosios žarnos sindromas | miskozverys.lt
Per pirmąsias keturias stebėjimo savaites pacientams, vartojusiems rifaksiminą, reikšmingai sumažėjo dirgliosios žarnos simptomų, lyginant su vartojusiais placebą 41 ir 32 proc.
Mechanizmas, kuris galėtų paaiškinti teigiamą rifaksimino poveikį, nežinomas. Manoma, kad jis slopina dujas gaminančių žarnyno bakterijų dauginimąsi. Dirgliosios žarnos sindromui išsivystyti įtakos turi psichosocialiniai veiksniai, emocinė paciento būklė, todėl kartais jam gydyti gali būti skiriama antidepresantų. Manoma, kad, vartojant triciklius antidepresantus ar serotonino reabsorbcijos inhibitorius, palengvėja endogeninių endorfinų išsiskyrimas, blokuojama neuromoduliatoriaus serotonino reabsorbcija ir dėl to nuslopsta skausmas.
Anticholinerginis triciklių antidepresantų poveikis sulėtina žarnyno turinio slinkimą, todėl jie gali būti naudingi gydant viduriavimo formos dirgliosios žarnos sindromą.
Dirgliosios žarnos sindromas vargina vis jaunesnius
Išvados . Pagrindinis dirgliosios žarnos sindromas patogenezės mechanizmas — smegenų ir žarnų sąveikos sutrikimas.
Storosios žarnos divertikuliozė
Taip pat svarbūs psichosocialiniai veiksniai. Dažniausias ir labiausiai varginantis simptomas — pilvo skausmas.
Daugeliu atvejų ligą, be sudėtingų tyrimų, remdamiesi Romos III kriterijais ir paneigę pavojingus sutrikimus, turi diagnozuoti ir gydyti šeimos gydytojai.
Gydymas yra ilgalaikis, kompleksinis ir individualus. Parengė dr.