Riebalų nuostolių injekcijos sidnėjus

Diag­no­za­vus šią li­gą, pa­cien­tui ski­ria­mas ne­me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas die­ta, mankš­ta, sa­vi­kon­tro­lės mo­ky­mas ir vais­tai. Dia­be­tes Voi­ce žur­na­le, iš an­glų k. La­bai svar­bus dia­be­to gy­dy­mo kon­tro­lei yra HbA1c ty­ri­mas, ku­riuo įver­ti­na­mas li­gos val­dy­mas per pas­ta­ruo­sius 3 mė­ne­sius. Pra­dė­jus gy­dy­tis in­su­li­nu, ge­rė­ja or­ga­niz­mo me­džia­gų apy­kai­ta, gliu­ko­zė vėl tam­pa ląs­te­lių ener­gi­jos šal­ti­niu, vyks­ta nor­ma­li bal­ty­mų ga­my­ba, to­dėl pa­ge­rė­ja žmo­gaus sa­vi­jau­ta, dar­bin­gu­mas, ne­var­gi­na troš­ku­lys ir ki­ti ne­ga­la­vi­mai. Mat, ski­riant la­bai daug lė­šų svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mai, lė­tė­ja ša­lių eko­no­mi­nė plėt­ra.

Su­lau­kęs 36 m. Eli bu­vo sun­ku keis­ti gy­ven­se­ną — rau­me­nų skaus­mas sun­ki­no ju­de­sius. Kad iš­lai­ky­tų šei­mą, il­gai dir­bo, mai­ti­no­si ne na­mie ga­min­tu mais­tu, be to, ma­žas at­ly­gi­ni­mas ne­su­da­rė są­ly­gų rū­pin­tis svei­ka gy­ven­sena. Po ke­le­rių me­tų Eli Pe­ter­so­nui diag­no­zuo­tas II ti­po dia­be­tas dar la­biau jį alino.

Nors svei­ka­tos drau­di­mas rū­pi­no­si žmo­gu­mi, tačiau kasmet jis silpo. Pri­rei­kė inks­tų dia­li­zės, am­pu­tuo­ti ke­li ko­jų pirš­tai. Be to, vy­ras pra­dė­jo ak­ti ir dėl to ta­po ne­dar­bin­gas. Ne­tru­kus Eli žmo­nai te­ko at­si­sa­ky­ti dar­bo, kad ga­lė­tų rū­pin­tis vy­ru, o jų vai­kams — ieš­ko­tis už­dar­bio, kad kom­pen­suo­tų lė­šų sty­gių. Tech­no­lo­gi­jų ir ga­my­bos plėt­ra ma­ži­na žmo­gaus fi­zi­nį ak­ty­vu­mą.

Eko­no­mi­nės prie­žas­tys Ži­no­ma, Eli dia­be­tas ga­lė­jo riebalų nuostolių injekcijos sidnėjus nu­lem­tas ge­ne­tiš­kai, ta­čiau bio­me­di­ci­nos ir gy­ven­se­nos ste­bė­ji­mai ne­at­sklei­džia tik­ro­sios prie­žas­ties, ko­dėl tiek daug žmo­nių ma­žai ju­da, val­go ne­svei­ką mais­tą ir su­ser­ga dia­be­tu. Iš tie­sų, prie­žas­tis le­mia so­cia­li­nės eko­no­mi­nės są­ly­gos, tu­rė­ju­sios įta­kos ir Pe­ter­so­no lė­ti­nei li­gai.

Di­džiau­sią pa­vo­jų kė­lė jo dar­bo są­ly­gos. Prieš pen­kias­de­šimt me­tų žmo­nės už­si­ė­mė že­mės ūkiu, o dar po ke­lių de­šimt­me­čių dau­gu­mas ga­my­bos sri­čių bus val­do­ma duo­me­nų ba­zė­mis, tai­gi žmo­gaus dar­bas dar la­biau su­pap­ras­tės ar liks tik at­sa­ki­nė­ti į te­le­fo­no skam­bu­čius. Tech­no­lo­gi­jų ir ga­my­bos plėt­ra slo­pi­na žmo­gaus fi­zi­nį ak­ty­vu­mą. Di­džiau­sią skriau­dą pa­ti­ria žmo­nės, gy­ve­nan­tys skur­džio­se ir vi­du­ti­nių pa­ja­mų ša­ly­se.

Vie­nas svar­biau­sių so­cia­li­nės eko­no­mi­nės įta­kos veiks­nių yra mais­to pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bės. Svei­ka­tai nau­din­gi vai­siai ir dar­žo­vės yra bran­gūs, pa­ly­gin­ti su rie­biais, sal­džiais, sū­riais pro­duk­tais, per­dirb­tu mais­tu ir ki­tais pro­duk­tais, ku­riuo­se ma­žai or­ga­niz­mui nau­din­gų me­džia­gų. Grei­tai ap­do­ro­to mais­to ga­li­ma įsi­gy­ti pi­giau, o na­muo­se ga­mi­na­ma vis re­čiau. Tai vie­na pa­grin­di­nių ser­ga­mu­mo prie­žas­čių.

Eli gy­ve­na­ma­me mies­te sti­go fi­nan­si­nių iš­tek­lių, kad bū­tų įreng­ti pa­to­gūs pės­čių­jų pa­si­vaikš­čio­ji­mui, taip pat dvi­ra­ti­nin­kams ta­kai, su­teik­ta erd­vė fi­zi­nei veik­lai. Mies­tuo­se vis dar nė­ra sau­gu spor­tuo­ti ir mankš­tin­tis. Lė­ti­nių li­gų pro­fi­lak­ti­kai svar­bi eko­no­mi­nė pa­gal­ba, kad bū­tų pa­ša­lin­tos svei­ka­tą ža­lo­jan­čios prie­žas­tys. Ne­svei­ka mi­ty­ba, ne­jud­ru­mas ir to su­kel­tas II ti­po dia­be­tas, kan­ki­nęs Eli Pe­ter­so­ną, ir yra šios ne­tin­ka­mos ap­lin­kos pa­sek­mė.

Ka­dan­gi lė­ti­nių li­gų pli­ti­mo šak­nys yra eko­no­mi­nė sfe­ra, svei­ka­tos ap­sau­ga tu­ri bū­ti čia to­bu­li­na­ma pir­miau­sia. Svar­bu, kad žmo­gus ga­lė­tų pri­ei­na­mo­mis kai­no­mis nu­si­pirk­ti svei­ko ir šir­džiai tin­ka­mo mais­to, tu­rė­tų są­ly­gas mankš­tin­tis ypač jau­ni­mas sa­vo ap­lin­ko­je ir dar­bo­vie­tė­se. Eko­no­mi­nės būk­lės svar­ba Eli Pe­ter­so­nui svei­ka­tos prie­žiū­ra bu­vo bran­gi: rei­kė­jo in­su­li­no, dia­be­to kon­tro­lės prie­mo­nių, dia­li­zės, pro­fe­sio­na­lios chi­rur­go pa­slau­gos, il­ga­lai­kės slau­gos li­ku­sį gy­ve­ni­mą.

Ne­tie­sio­gi­nį šios būk­lės eko­no­mi­nį nuos­to­lį didino pra­ras­tas darbingu­mas. Dėl tė­vo li­gos pa­ki­to vai­kų kar­je­ros sie­kiai, smu­ko šei­mos eko­no­mi­nė ge­ro­vė. Eko­no­mi­kos su­kel­tos ne­gan­dos tu­ri tie­sio­gi­nės ne­igia­mos įta­kos svei­kam gims­ta­mu­mui, stip­rių dar­buo­to­jų ren­gi­mui, in­ves­ti­ci­joms į moks­lus, be to, daž­nai iš vi­so šei­mai ne­lie­ka san­tau­pų.

Ky­la klau­si­mas, kiek ga­li­ma bū­tų su­tau­py­ti ir iš­veng­ti lė­ti­nių li­gų, jei žmo­nėms bū­tų pri­ei­na­mos rei­kia­mų pre­kių kainos. Įvai­rių li­gos sta­di­jų tyrimu ver­tin­ama eko­no­mi­nė naš­ta. Žinant so­cia­li­nes pro­ble­mas, tam­pa aki­vaiz­dus ky­lan­čių kai­nų pa­vo­jus; de­ja, į svei­ka­tos prie­žiū­ros sek­to­rių nie­kas neat­si­žvelgia.

Ki­tu me­to­du ana­li­zuo­ja­mi lė­ti­nių li­gų pa­da­ri­niai įvai­rioms eko­no­mi­kos sri­tims, pvz. Ste­bi­mas san­ty­kis tarp lė­ti­nių li­gų ir nu­ma­no­mų eko­no­mi­nių pa­sek­mių, ku­rios tiek tie­sio­giai, tiek ne­tie­sio­giai tu­ri įta­kos kai­noms. Toks ty­ri­mas pa­de­da nu­sta­ty­ti, kiek rei­kė­tų lė­šų mir­tin­gu­mui ma­žin­ti ir kiek dėl to pi­ni­gų ga­li­ma bū­tų su­tau­py­ti. Pras­ta eko­no­mi­nė būk­lė są­ly­go­ja ne­svei­ką mi­ty­bą ir fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ką. No­rint ap­skai­čiuo­ti, kiek žmo­gus ga­li su­tau­py­ti, svar­biau­sia įver­tin­ti kai­nas.

Anks­čiau svei­ka­tos prie­žiū­ros fi­nan­sa­vi­mas ne­bu­vo sie­ja­mas su eko­no­mi­kos nuos­to­liais, pa­ti­ria­mais dėl lė­ti­nių li­gų. Pra­ei­ty­je fi­nan­suo­jant svei­ka­tos prie­žiū­rą ne­bu­vo at­si­žvel­gia­ma į lė­ti­nių li­gų eko­no­mi­ką. Vis dėl­to į riebalų nuostolių injekcijos sidnėjus svei­ka­tai svar­bių pre­kių iki šiol nė­ra at­si­žvel­gia­ma. Ta­ba­ko pra­mo­nė ska­ti­na­ma kel­ti rū­ka­lų kai­nas, kad ma­žė­tų rū­ka­lių.

O štai ža­lin­gas ne­svei­kas, tu­ki­nan­tis mais­tas vis par­duo­da­mas že­mes­nė­mis kai­no­mis, nes yra pel­nin­gas jį ga­mi­nan­čioms kom­pa­ni­joms. Svar­bi ga­li­my­bė rink­tis svei­ką pro­duk­tą Ne­re­tai tei­gia­ma, jog rū­ky­ti ar ne­rū­ky­ti yra kiek­vie­no žmo­gaus as­me­ni­nio riebalų nuostolių injekcijos sidnėjus lais­vė.

Ta­čiau, ne­ap­ri­bo­jus šios lais­vės, ma­ži­na­mas žmo­gaus pa­si­rin­ki­mas: bū­ti ar ne­bū­ti lai­mingam. Šis ar­gu­men­tas yra svar­bus, to­dėl rei­kia kon­kre­taus api­brė­ži­mo, kur žmo­gui bū­ti­na pa­si­rin­ki­mo lais­vė, kad jis bū­tų svei­kas ir ge­rai ar jadelle sukelia svorio kritimą. Gal­būt dėl to su­ma­žė­tų ver­sli­nin­kų pel­nas.

Ki­tas ak­tu­a­lus da­ly­kas yra pri­ei­ga prie in­for­ma­ci­jos. Blo­gai, kad vie­ni žmo­nės ga­li gau­ti vi­są in­for­ma­ci­ją, o ki­ti — jo­kios ap­skri­tai ar­ba kar­tais ga­vę ne­ga­li jos re­a­liai pa­nau­do­ti pvz. Šie už­ra­šai, jau pri­tai­ky­ti ta­ba­ko rin­ko­je, nau­din­gi žmo­gaus pa­si­rin­ki­mui. Sie­kiant, kad žmo­nės dau­giau pirk­tų svei­ka­tai ver­tin­gų ga­mi­nių ir veng­tų ža­lin­gų, rei­kia žy­mė­ti to­kius pro­duk­tus.

Skur­das ali­na svei­ka­tą Svei­ka­tos ap­sau­gos at­sto­vai su­ne­ri­mę dėl In­di­jos kai­me itin plin­tan­čio dia­be­to. Vie­nas iš bū­dų tam už­kirs­ti ke­lią yra įti­kin­ti vy­riau­sy­bę, jog at­kreip­ti­nas dė­me­sys į ben­druo­me­nės iš­lai­ky­mą, fi­nan­sa­vi­mą.

Ty­ri­mui ga­li bū­ti pa­nau­do­tas že­mė­la­pis, kur pa­ro­dy­ta eko­no­mi­kos ža­la, ku­rią ke­lia žmo­nių be­dar­bys­tė, men­kos pa­ja­mos ar ne­pro­duk­ty­vi veik­la. Ra­jo­no eko­no­mi­nė pa­dė­tis ly­gi­na­ma dau­ge­liu as­pek­tų, tad ži­no­mi ir dia­be­to epi­de­mi­jos da­ro­mi nuos­to­liai.

Pa­na­šūs duo­me­nys tei­kia­mi tiek at­ski­roms sri­tims, tiek ša­lims. Bū­tų ide­a­lu, jei bū­tų kon­tro­liuo­ja­mos ir re­gu­liuo­ja­mos vai­sių ir dar­žo­vių kai­nos.

Rei­kė­tų at­lik­ti ty­ri­mus, ku­rie pa­ro­dy­tų svei­ko mais­to pri­ei­na­mų kai­nų įgy­ven­di­ni­mo nau­dą. Ma­žė­tų dia­be­to at­ve­jų, o tai tu­rė­tų tei­gia­mą po­vei­kį eko­no­mi­kai. Būtina tinkama eko­no­mi­ko­s politika.

Vi­sais lai­kais bu­vo per ma­žai iš­tek­lių ir per daug po­rei­kių.

Populiarių žymų reitingas

Kad bū­tų su­vok­ta mak­si­ma­li as­mens sveikatos, lais­vės ir ge­ros sa­vi­jau­tos nau­da, eko­no­mi­ko­je būtini tyrimai. Taip ge­riau su­vo­kia­ma ir il­ga­lai­kė ža­la ser­gan­čio žmo­gaus psi­cho­lo­gi­jai, gy­ve­ni­mo ko­ky­bei, truk­mei, ir nuos­to­lis vi­suo­me­nei dėl gy­ven­to­jų li­gos, ne­dar­bin­gu­mo naš­tos.

Ne­pa­ke­lia­mos iš­lai­dos lė­ti­nėms li­goms gy­dy­ti ir kon­tro­liuo­ti smuk­do as­mens šei­mos lais­vę ir lai­mę. Kol nė­ra su­for­muo­tos tin­ka­mos po­li­ti­kos ir stra­te­gi­jos spęs­ti šiuos klau­si­mus, tu­ri bū­ti itin ti­ria­mi fi­nan­si­niai ro­dik­liai.

Iš­va­dos Žmo­nių svei­ka­tą le­mia vy­riau­sy­bių po­žiū­ris į eko­no­mi­kos veiks­nius. Ži­no­ma, kad dia­be­tas tam­pa epi­de­mi­ja. Rei­kia rū­pin­tis, kad gim­tų svei­ki vai­kai, taip pat ge­rin­ti so­cia­li­nes eko­no­mi­nes są­ly­gas, skelb­ti ar­gu­men­tus, ku­rie ska­tin­tų vy­riau­sy­bes im­tis li­gų pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nių ne tik at­ski­ro­se ša­ly­se, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Da­vid Stuc­kler straips­nį, spaus­din­tą m.

Dia­be­tes Voi­ce 53 žur­na­le, iš an­glų kal­bos iš­ver­tė Da­lia Au­gus­ti­nai­tė Puslapiai Kaip ma­ži­na­ma glo­ba­li­nė lė­ti­nių li­gų naš­ta? Tais pa­čiais me­tais dėl lė­ti­nių ne­in­fek­ci­nių li­gų mi­rė be­veik 30 mln. Šie grės­min­gi skai­čiai to­li gra­žu dar ne­pa­ro­do tik­ro­sios pa­dė­ties, ži­nant, kad dau­ge­lis li­go­nių tam­pa ne­dar­bin­gi, yra ka­muo­ja­mi dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų, sle­gia­mi di­dė­jan­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dų fi­nan­si­nės naš­tos.

Be to, dėl su­ma­žė­ju­sio sa­vo pi­lie­čių dar­bin­gu­mo ir pa­di­dė­ju­sio ser­ga­mu­mo eko­no­mi­nę ža­lą pa­ti­ria kiek­vie­nos ša­lies, tai­gi ir vi­so pa­sau­lio eko­no­mi­ka. Dau­ge­ly­je ša­lių šei­mos ne­ga­li iš­bris­ti iš skur­do vien dėl to, kad jo­se yra ser­gan­čių lė­ti­nė­mis li­go­mis žmo­nių. Tai­gi bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į šią svar­bią so­cia­li­nę eko­no­mi­nę pro­ble­mą. La­bai svar­bu už­kirs­ti ke­lią lė­ti­nėms li­goms.

Pa­tei­kia­mo­je diag­ra­mo­je nu­ro­dy­tas m. PSO tei­gia, kad, 2 proc. Ne­su­ma­ži­nus ser­gan­čių­jų, tai kai­nuos mi­li­jar­dais JAV do­le­rių be­veik Ki­ni­jai, apie — In­di­jai, apie — Ru­si­jai riebalų nuostolių injekcijos sidnėjus.

Tai ne­ste­bi­na, nes prog­no­zuo­ja­ma, jog per 20 me­tų vien ser­gan­čių­jų dia­be­tu pa­dau­gės apie 65 proc. Re­mian­tis PSO skai­čia­vi­mais, pa­sau­ly­je ga­li­ma iš­veng­ti 80 proc.

Pa­ti­ki­mo­mis dia­be­to stu­di­jo­mis įro­dy­ta, kad dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų ga­li­ma iš­veng­ti, lai­kan­tis me­di­kų re­ko­men­duo­ja­mo gy­dy­mo ir kon­tro­lės. Vis dau­giau vy­riau­sy­bių įgy­ven­di­na lė­ti­nių li­gų pro­fi­lak­ti­kos pro­gra­mas. Su­pran­ta­ma, kad, no­rint iš­veng­ti ar bent jau ge­ro­kai su­ma­žin­ti šir­dies, plau­čių lė­ti­nes li­gas, dia­be­tą ir vė­žį, rei­kia rū­pin­tis ap­lin­ko­sau­ga — ma­žin­ti mies­tų už­terš­tu­mą, ge­riau re­gu­liuo­ti vie­šą­jį trans­por­tą, taip pat ska­tin­ti, kad žmo­nės mankš­tin­tų­si ir dar­bo­vie­tė­se, kvė­puo­tų šva­rų orą ir val­gy­tų svei­ką mais­tą.

Kaip prarasti apatinius lūpų riebalus, Rūpesčiai dėl pagurklio: kaip jo atsikratyti?

Pa­gvil­den­ti­ni bū­dai, ku­rie pa­dė­tų tai pa­siekti. Vi­suo­me­nės ir vy­riau­sy­bių po­žiū­ris Nu­tu­ki­mui ir lė­ti­nėms li­goms įta­kos tu­ri žmo­gaus gy­ven­se­na. Tai­gi, la­bai svar­bus yra tin­ka­mas vy­riau­sy­bių ir vi­suo­me­nės po­žiū­ris į jo gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ir ap­lin­ko­sau­gą. Lė­ti­nių li­gų ža­la ir eko­no­mi­nė naš­ta la­bai ge­rai ma­to­ma svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos vi­du­je, ta­čiau tai tik led­kal­nio vir­šū­nė.

Dau­giau­sia nuos­to­lių pa­ti­ria vy­riau­sy­bė, ver­slas ir vi­sa ben­druo­me­nė. Lė­ti­nių li­gų prie­žas­tis le­mia so­cia­li­nė, ben­druo­me­ni­nė ir fi­zi­nė ša­lies ap­lin­ka, ku­ri ga­li ir tu­ri bū­ti riebalų nuostolių injekcijos sidnėjus. Svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma be­jė­gė vie­na iš­spręs­ti šiuos už­da­vi­nius. Ati­tin­ka­mus veiks­mus tu­rė­tų at­lik­ti ir že­mės ūkio, žve­jy­bos, trans­por­to sek­to­rius. Tai tu­rė­tų lies­ti ša­lių vyk­do­mą­sias ins­ti­tu­ci­jas, iž­dą, pre­ky­bą, vie­šuo­sius dar­bus, tei­sė­sau­gą ir kt.

Pra­mo­nės ir ver­slo at­sto­vai tu­ri su­pras­ti svei­kes­nių žmo­nių su­ku­ria­mą nau­dą ir ak­ty­viai im­tis ini­cia­ty­vos bei at­sa­ko­my­bės ska­tin­ti svei­kes­nės dar­bo ap­lin­kos kū­ri­mą, ge­rin­ti ga­mi­na­mus pro­duk­tus, kad jie ne­kenk­tų vi­suo­me­nės svei­ka­tai. Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės stip­ri­ni­mas Pi­lie­tiš­ku­mas yra pa­grin­di­nė svei­kos vi­suo­me­nės sa­vy­bė, ku­ri už­tik­ri­na ir kon­tro­liuo­ja dar­nią vy­riau­sy­bės ir at­ski­rų or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą, sie­kiant vi­siems vie­no­dų ge­res­nio ir svei­kes­nio gy­ve­ni­mo ga­li­my­bių.

Ri­zi­kos veiks­niai Rū­ky­mas, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ka, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba yra pa­grin­di­niai ri­zi­kos veiks­niai nu­tuk­ti, sirg­ti dia­be­tu, lė­ti­nė­mis šir­dies bei kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis, vė­žiu, hi­per­ten­zi­ja.

Svei­ka gy­ven­se­na ne tik sau­go nuo mi­nė­tų ne­ga­la­vi­mų, bet ir le­mia ge­res­nę vi­suo­me­nės fi­zi­nę bei psi­chi­nę būk­lę; net­gi jau ser­gan­tys lė­ti­nė­mis li­go­mis žmo­nės ga­li iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų ir pa­ge­rin­ti sa­vo gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. At­si­žvel­giant į vie­ti­nius po­rei­kius, yra nau­din­gos vi­sos prie­mo­nės, ku­rio­mis sie­kia­ma ma­žin­ti ža­lin­gus vi­suo­me­nės įpro­čius, ge­rin­ti mais­to pro­duk­tus, op­ti­mi­zuo­ti mies­tų pro­jek­ta­vi­mą.

Jos taip pat ska­ti­na ge­res­nę pra­mo­nės įmo­nių veik­lą ir at­sa­ko­my­bę, įvai­rių sek­to­rių ben­dra­dar­bia­vi­mą, tai­gi yra bū­ti­nos tiek so­cia­li­nei, tiek nepaaiškinamas svorio netekimas sfe­rai. Dia­be­tu ser­gan­čių­jų prie­žiū­ra Svar­bu lai­ku nu­sta­ty­ti ir tin­ka­mai gy­dy­ti dia­be­tą.

Tam tiks­lui tiek gy­dy­mas, tiek li­gos kon­tro­lės prie­mo­nės, tiek ir ki­tos pa­slau­gos tu­ri bū­ti vi­siems žmo­nėms pri­ei­na­mos. Be to, bet ku­rio ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­ji tu­ri gau­ti pa­kan­ka­mai ži­nių ir jas nuo­lat to­bu­lin­ti.

Kad gy­dy­mas bū­tų veiks­min­ges­nis, žmo­gui rei­kė­tų už­tik­rin­ti svei­kes­nio mais­to ir tin­ka­mos ap­lin­kos mankš­tai pri­ei­na­mu­mą. Tai pa­ge­rin­tų be­si­gy­dan­čių­jų fi­zi­nę būk­lę ir su­ma­žin­tų kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ką.

Kas jau pa­da­ry­ta? Dau­ge­lio ša­lių vy­riau­sy­bės vis dau­giau dė­me­sio ski­ria lė­ti­nių li­gų pro­fi­lak­ti­kai. PSO ir Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja TDF pri­ėmė ke­tu­rias de­kla­ra­ci­jas dėl dia­be­to at­ski­riems pa­sau­lio re­gio­nams. Va­ka­ri­nių Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių ir Af­ri­kos re­gio­no de­kla­ra­ci­ja skel­bė PSO nu­ma­ty­tus ir riebalų nuostolių injekcijos sidnėjus pla­nus.

Dau­ge­lis ša­lių pa­si­ra­šė KTK. Pa­sau­lio ban­kas taip pat vis dau­giau dė­me­sio ski­ria lė­ti­nėms li­goms. Tai di­de­lė pa­žan­ga. Vie­šo­ji po­li­ti­ka — la­bai svar­bus veiks­nys lė­ti­nų li­gų pli­ti­mui stab­dy­ti.

Ti­ki­ma­si, kad įvai­rios tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos fi­nan­siš­kai rems vi­suo­me­nės svei­ka­ti­ni­mo pro­gra­mas ypač ne­tur­tin­gų ša­lių.

PSO sa­vo ren­gia­mo­mis pro­gra­mo­mis ir tech­ni­ne pa­ra­ma ska­ti­na stip­rin­ti ša­lių svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mas, ge­rin­ti prie­mo­nes tiek vi­soms lė­ti­nėms li­goms, tiek dia­be­tui kon­tro­liuo­ti. Be to, at­lie­ka­mi ri­zi­kos veiks­nių ir dia­be­to ty­ri­mai.

• Kaip lau­mės šlais­to­si po rais­tą Ir gau­bia­si mig­lų ska­ra
• Ar l argininas yra tinkamas svorio metimui
• Ar tikrai galiu sulieknėti su t25

Nors pa­grin­di­nė na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ap­sau­gos plėt­ros ini­cia­to­rė yra PSO, Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja taip pat ski­ria la­bai daug dė­me­sio lė­ti­nėms li­goms. Re­gio­ni­nės dia­be­to ap­žval­gos ir re­gu­lia­riai lei­džia­mi Dia­be­to at­la­so lei­di­niai skel­bia nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją.

Ne ma­žiau svar­bios ir ki­ta TDF li­te­ra­tū­ra bei pro­gra­mos. TDF re­zo­liu­ci­ją, ku­ri ra­gi­na ryž­tin­giau ko­vo­ti prieš dia­be­tą, pa­lai­kė ir Jung­ti­nės Tau­tos.

Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną, kad kuo dau­giau žmo­nių apie tai su­ži­no­tų.

Ši są­jun­ga su­da­ry­ta ko­vai su trim ri­zi­kos veiks­niais — rū­ky­mu, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba ir fi­zi­nės veik­los sto­ka. Mat jie di­di­na pa­vo­jų su­sirg­ti šir­dies li­go­mis, dia­be­tu, lė­ti­nė­mis plau­čių riebalų nuostolių injekcijos sidnėjus ir vė­žiu, o mir­tin­gu­mas nuo šių li­gų sie­kia net 60 proc.

Oks­for­do svei­ka­tos są­jun­gą su­da­ro dės­ty­to­jai, moks­li­nin­kai, svei­ka­tos prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos, vals­ty­bi­nės ir ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ver­sli­nin­kai, pra­mo­ninin­kai, ki­ti ben­dra­min­čiai. Jie sten­gia­si, kad vi­si vi­suo­me­nės sluoks­niai bū­tų in­for­muo­ti apie lė­ti­nių li­gų grės­mę, ri­zi­kos veiks­nius, o po­li­ti­niai spren­di­mai bū­tų veiks­min­gi ir per­spek­tyvūs.

Bu­vo svars­to­ma, kaip už­tik­rin­ti svei­ko žmo­gaus gy­ve­ni­mą svei­ko­je pla­ne­to­je. Ti­ki­ma­si, kad Sid­nė­ju­je pri­im­ti spren­di­mai pa­dės pro­pa­guo­ti svei­ką gy­ven­se­ną ir vi­sa­me pa­sau­ly­je bus sėk­min­gai ko­vo­ja­ma su lė­ti­nė­mis li­go­mis. Li­te­ra­tū­ra: 1.

World He­alth Or­ga­ni­za­tion. Ge­ne­va, In­ter­na­tio­nal Dia­be­tes Fe­de­ra­tion. Dia­be­tes At­las, 3rd edi­tion. Brus­sels, King H. Glo­bal bur­den of dia­be­tes, pre­va­len­ce, nu­me­ri­cal es­ti­ma­tes and pro­jec­tions. Dia­be­tes Ca­re, ; Amos A. The ri­sing glo­bal bur­den of dia­be­tes and its com­pli­ca­tions: es­ti­ma­tes and pro­jec­tions to the year Dia­bet Med.

Ruth Co­la­giu­ri straips­nį, skelb­tą m. Dia­be­tes Voi­ce žur­na­le, iš an­glų kal­bos iš­ver­tė Da­lia Au­gus­ti­nai­tė Puslapis 27 Ką da­ry­ti dia­be­tu ser­gan­čiam žmo­gui su­ne­ga­la­vus dėl ki­tos li­gos Žmo­gus, su­sir­gęs gri­pu, šla­pim­ta­kių už­de­gi­mu ar su­strei­ka­vus skran­džiui, pavargsta, pra­ran­da ape­ti­tą, ne­ten­ka ener­gi­jos. Daž­niau­siai gu­li lo­vo­je, ge­ria vais­tus, mie­ga ir lau­kia, kol ne­ma­lo­nūs po­jū­čiai pra­eis.

Ser­gan­čia­jam dia­be­tu nė­ra taip pa­pras­ta — ne­kon­tro­liuo­jant li­gos, ne­ko­re­guo­jant krau­jo gliu­ko­zės, svei­ka­ta pra­stė­ja. Straips­nio au­to­riai ap­žvel­gia to­kiais at­ve­jais ga­li­mus sun­ku­mus ir pa­ta­ria, kaip pri­si­žiū­rė­ti dia­be­tu ser­gan­čiam žmo­gui, kaip elg­tis jį slau­gan­tiems as­me­nims. Dia­be­tu ser­gan­čių­jų or­ga­niz­mas per il­gą lai­ką iš­ski­ria į krau-ją hor­mo­nus — ad­re­na­li­ną ir kor­ti­zo­nąku­rie ska­ti­na gliu­ko­zės ga­my­bą ke­pe­ny­se ir ma­ži­na jaut­ru­mą in­su­li­nui.

Dėl to dia­be­to val­dy­mas tam­pa su­dė­tin­ges­nis. To­kiu at­ve­ju rei­kia švirkš­tis dau­giau in­su­li­no krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lei, nes ka­sa pa­ti jo pa­kan­ka­mai ne­pa­si­ga­mi­na. Kai dia­be­tu ser­gan­tie­ji ne­ga­luo­ja ir pra­ran­da ape­ti­tą, daž­nai ma­no­ma, kad ir krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­liai yra ma­ži. Ta­čiau daž­niau­siai jie ge­ro­kai vir­ši­ja nor­mą.

Vis dėlto ne­ga­la­vi­mų su­kel­tas per di­de­lis krau­jo gliu­ko­zės kie­kis ga­li bū­ti sėk­min­gai ma­ži­na­mas ir na­mų są­ly­go­mis. Kaip pa­vyz­dys ap­ra­šo­mas dvie­jų žmo­nių, I ir II ti­po diabetu ser­gan­čių­jų, el­ge­sys. Smakro formavimas Atlikus pjūvius, oda ir poodžio riebalų sluoksnis atpreparuojami nuo žemiau esančių audinių.

Esant odos pertekliui pilvo srityje, dažnai kartu atliekama pilvo raumenų plastika juos suartinant tarpusavyje. Pašalinus odos ir poodžio riebalų sluoksnio perteklių, oda gerai priglunda prie žemiau esančių audinių.

【Sidnėjaus teisininkas】 žymėkite straipsnių sąrašą

Norint išvengti pjūvių gijimo komplikacijų ir skysčio kaupimosi po operaciniu plotu, paliekamas vienas ar daugiau drenų. Žastų odos pertekliaus pašalinimo operacija brachioplastika skirta panaikinti kabančios odos ir riebalinio audinio perteklių iš viršutinio — vidinio žasto paviršiaus.

Pjūvis paprastai tęsiasi nuo pažasties iki alkūnės srities. Jei pacientas turi tik riebalų sankaupą žaste be odos pertekliaus, tada galima vien tik riebalų pertekliaus atsiurbimo operacija. Po operacijos pacientai paprastai nakvoja ligoninėje. Kitą dieną jau reikia pradėti vaikščioti nors skausmas dar gali išlikti kelias dienas.

Šalto vandens ar ledų kompresai sumažina patinimą ir diskomfortą. Po kelių dienų galima užsiimti kasdienine veikla namuose, o trečią dieną — praustis duše. Visapusiška fizinė veikla leidžiama po savaičių po operacijos. Drenai pašalinami po kelių dienų sumažėjus sekreto kiekiui. Po operacijos apie 3 savaites dėvimi elastinio audinio drabužiai, kurie apspaudžia pjūvius jiems gyjant, mažina pooperacinį patinimą ir mėlynių formavimąsi.

Žastų plastika, taip pat žinoma kaip žastų odos patempimas brachioplastika — gali pašalinti odos ir riebalinio audinio perteklių, suteikiant žastams gražų ir jaunatvišką kontūrą. Senstant žastų oda tampa laisva ir kabanti, todėl rekomenduojama žastų odos patempimo operacija.

Dažnai tokios operacijos pacientai yra žmonęs, netekę pakankamai daug kūno svorio, tačiau ši operacija gali būti atliekama ne tik stambiems ar daug svorio netekusiems pacientams, bet ir kitiems, kuriems reikia paprasčiausiai sustangrinti žastų odą. Kaip padėti mano tėvui numesti svorio Kaip padaryti tavo kūną liekną Riebalų persodinimas į veidą G.

Papečkio klinika Dažnai tokie pacientai yra vyresnio amžiaus, su patįsusia ne tik žastų, bet ir viso kūno oda. Operacijos galimybės: Pacientams, kurie turi nedideles riebalinio audinio sankaupas žastų srityje, be odos pertekliaus — atliekamas tik riebalų nusiurbimas. Pacientams, kurie turi nedidelį žastų odos perteklių ir labiau lokalizuotą link pažastų — šalinamas mažesnis žasto odos kiekis, kuris palieka mažesnius randus. Pacientams, kurie turi didelį žastų odos perteklių, dėl didelio numesto svorio kiekio — odos perteklius šalinamas per didesnius pjūvius: nuo alkūnės per žasto vidinį paviršių iki pažasties ir pratęsiant jį iki krūtinės ląstos.

Riebalų persodinimas į veidą Dažniausiai operacija atliekama bendrinėje nejautroje ir trunka valandas. Fizinį aktyvumą rekomenduojama riboti bent 10 dienų, kompresines reankoves dėvėti 8 savaites.

Intensyvesnis patinimas gali būti jaučiamas dvi savaites, randai pradeda blukti po savaičių ir tampa nebeik nematomi. Galimos sveiki būdai numesti svorio visam laikui odos patempimo komplikacijos: kraujavimas, infekcija, negražūs randai, rankų tinimas. Po operacijos pacientai džiaugiasi sumažėjusiu rankų odos pertekliumi, padidėjusiu pasitikėjimu savimi, galimybe nešioti rūbus trumpomis rankovėmis ir būti tuo patenkintais.

Daugumos vyrų, o tuo pačiu ir moterų nuomone, tobulo moters kūno apibrėžimas neretai apjungia riebalų nuostolių injekcijos sidnėjus požymius kaip iškili krūtinė, lieknos kojos ar riestas užpakaliukas. Netobula sėdmenų forma gali būti nulemta genetiškai, sąlygota svorio netekimo ir sėdmenų odos nukarimo ar amžiaus. Kartais sėdmenų formą pakoreguoti pavyksta intensyvių treniruočių ir suderintos mitybos metu, tačiau dažnai prireikia ir medicininių metodų.

Pastaruoju metu sėdmenų formos korekcijai naudojamas ypač populiarus ir efektyvus būdas — Braziliškas sėdmenų pakėlimas. Šis sėdmenų korekcijos būdas turi daugybę privalumų: Naudojamos to paties žmogaus riebalinės ląstelės; Pagražinamas ne tik sėdmenų kontūras, bet ir nusiurbtų kitų kūno sričių linijos; Saugiausias ir natūraliausias sėdmenų didinimo metodas; Sėdmenys čiuopiasi daug natūraliau nei didinti implantais, be to žymiai mažesnė infekcijų tikimybė; Minimalūs randai, kurie beveik nepastebimi.

Sėdmenų didinimo riebalais operacijos metu yra dažniausiai persodinama po — ml į kiekvieną sėdmenį, į abu sėdmenis apie ml dažniausiai atliekama hiperkorekcija, t. Donorinėmis vietomis gali būti pilvas, juosmuo, kaip prarasti apatinius lūpų riebalus ar šlaunys. Operacijos metu įprastai yra taikoma bendrinė nejautra, rečiau — sudeginti kūno riebalus nejautra.

Po šios operacijos pacientai praleidžia vieną naktį klinikoje. Gijimo trukmė po sėdmenų didinimo riebalų persodinimu priklauso nuo operacijos apimties, tačiau fizinį aktyvumą rekomenduojama riboti savaites, į darbą galima grįžti po dienų. Galutinis operacijos rezultatas matomas jau po 3 mėnesių, tačiau metų bėgyje dalis riebalinio audinio dar gali rezorbuotis.

Riebalų persodinimo operacijos, keičiančios Jūsų figūrą ir padidinančios pasitikėjimą savimi, šiuo metu yra labai plačiai naudojamos — ir ne tik sėdmenų, bet ir veido, krūtų, blauzdų ar kitų kūno sričių korekcijai. Moterims dažnai po nėštumo ar svorio netekimo atsiranda pilvo odos perteklius ir sienos silpnumas dėl ištemptų pilvo raumenų.

Abdominoplastika operacinis odos ir numesti svorio euc audinio pertekliaus pašalinimas panaikina šias problemas. Jeigu pacientas skundžiasi tik riebalinio audinio pertekliumi tokiu atveju gali užtekti vien riebalų nuostolių injekcijos sidnėjus atsiurbimo liposukcijos. Abdominoplastika paprastai atliekama bendrinėje nejautroje ir trunka valandas.

Pacientas paprastai klinikoje turi pasilikti vieną naktį. Išvykus į namus, dar kelias dienas reikia gerti analgetikus.

Namuose būtina dėvėti specialų korsetą. Kaip prarasti apatinius lūpų riebalus operacijos pacientas turi apriboti savo veiklą savaites, o fizinio krūvio reikia vengti savaites. Siūlai paprastai pašalinami po dienų po operacijos.

Prieš operaciją pacientės gali ateiti su mėgstamu maudymosi kostiumėliu ar kelnaitėmis ir tada pjūviai suprojektuojami taip, kad pasislėptų. Pjūviai atliekami pilvo apatinėje dalyje. Pjūvio aplink bambą dėka ji lieka prisitvirtinusi prie pilvo sienos. Svorio netekimas nistatino IBC lieknėjimas Estetinė chirurgija - Oda ir riebalinis audinys atpreparuojami nuo pilvo sienos ir pilvo raumenų iki šonkaulių lanko.

Chirurgas gali taip pat pašalinti riebalinio audinio perteklių nuo juosmens liposukcijos būdu ir, reikalui esant, sutvirtinti pilvo sienos raumenis juos sutrumpinant ir suartinant prie vidurinės pilvo linijos. Odos ir riebalų perteklius pašalinami. Pilvo odoje atlikus išilginį pjūvį per jį ištraukiama bamba ir prisiuvama buvusiame aukštyje. Du būdai, kuriais atliekama pilvo plastika Po operacijos dažniausiai paliekami drenai, kurie šalinami po dienų. Audinių edema gali užtrukti kelis ar daugiau mėnesių.

Pacientai dažnai pastebi sumažėjusį pilvo ir šlaunų viršutinės kaip prarasti apatinius lūpų riebalus jautrumą, kuris užtrunka kelis mėnesius.

Randai aplink bambą ir pilvo apačioje palaipsniui mažėja ir tampa vis sunkiau pastebimi.